Rusų tautoje, turintys daug pinigų jau nuo labai senų laikų mėgsta girtis – kuo garsiau didžiuotis pirkiniais, kad visi pastebėtų. Naujas automobilis, iš reto gyvūno kailio pasiūti kailiniai, paauksuotas laikrodis ir t.t. Žinau tik dvi pasaulio šalis, kur perkant vardini drabužį, tiesiog privaloma, kad logotipas būtų kuo labiau pastebimas, maksimaliai šviestų aplinkiniams į akis. Kas jos? Tai tikrai nieko sudėtingo: Rusija ir Kinija. Apie tai jums papasakotų emigrantai lietuviai dirbantys prabangiose Londono ar Niujorko parduotuvėse. Pavyzdžiui, „Yves Saint Laurent”, „Armani“ ar „Prada“. Nėra logotipo – rusai ir kinai nepirks. Todėl dizaineriai pataikaudami šioms dviem be galo didelėms rinkoms, specialiai pagaminą ką nors tokio.
Mums, lietuviams, vis labiau tai atrodo neskoninga ir liūdna, bet reikia pripažinti, kad savo šalyje tokių, seno plauko, „sovietinio“ stiliaus ponų dar turime ne vieną. Praeis keli dešimtmečiai, ir tikriausiai jų smarkiai sumažės. Užaugs nauja karta, kuriai rusiška prabanga įspūdžio nedaro. Dabartinis mūsų jaunimas vis labiau vertina kokybę, santūrumą, ir pažįstu ne vieną naujos kartos turtuolį, kuris vaikšto paprastai apsirengęs (mėlynais džinsais ir juodu golfu), važinėja net ne paprastu automobiliu, o būna ir viešuoju transportu. Tai geri pavyzdžiai. Teisinga linkme einame. Čia, tokia palyginamoji įžanga tik tam, kad jūs mane teisingai suprastumėte, pamėginau paaiškinti savo vertybes, ir tai, kad šio straipsnio tema – niekaip neatspindi mano paties keliavimo būdo.
Tiesiog turtingi rusai tiek visur kiša tą savo prabangą, blizgučius, kad nori nenori, visą tai matantys žmonės (kalbu ir apie lietuvius) ima svajoti, kad ir jiems norėtųsi pagyventi prabangoje. Kelios televizijos laidos Lietuvoje mums daug metų rodydavo kaip ten Maskvoje ar Sankt Peterburge gyvena vadinamieji oligarchai. Dabar tokių laidų jau mažiau, bet kartais dar pasitaiko.
Sėdėdavo žiūrovai prie televizoriaus ekranų, varvindavo seilę. „Och, kad kada nors ir man taip pagyvenus“, – ne vienas pasvajodavo. Tiesa, reikia pripažinti, kad daugeliui tai atrodė nepasiekiama ir neįmanoma. Juk daug kas galvoja – jeigu neturiu milijardų ar milijonų – negaliu sau leisti poniškų dalykų. Klystate, tai, ką mums rodo rusų ponai – nėra taip jau brangu. Ypač dabar, kai turime eurą.
Pradėkime nuo to, kad į vieną prabangiausių ir gražiausių Rusijos miestų Sankt Peterburgą dabar iš Lietuvos galima nuvykti be vizų. Tiesiog pakanka užsiregistruoti internetu, ir per keturias dienas gausite leidimą. Apie tai jau rašiau ankstesniuose savo straipsniuose, kur smulkiai paaiškinau, kaip tokia procedūra vyksta.
Patogiausias ir greičiausias būdas nuvykti į šiaurine Rusijos sostine vadinamą miestą – lėktuvai. Kasdien iš Vilniaus į Sankt Peterburgą skraidina kompanija „Airbaltic“, tiesa reisai vykdomi su trumpu persėdimu Rygoje. Pasirinktinai, pagal poreikį, galite skristi tiek anksti ryte, tiek dieną ar vakare. Reisų daug, o ir jų kaina nėra gąsdinanti. Pirmyn-atgal galima suskraidyti už 130-140 eurų.
Kad pamatytumėte visą Sankt Peterburgą greičiausiai nepakaktų ir savaitės. Miestas didelis, vien kultūrinių objektų jame tiek, kad kasdien galima eiti į skirtingus muziejus, koncertų sales ar galerijas. Tiesa, turėkite omenyje, kad būtent šiuo tikslu – mėgautis menu ten vyksta labai daug turistų, todėl bilietai į gerus koncertus būna išperkami iš anksto. Bilietai į meno mylėtojų vietas kainuoja nuo 5 iki 100 eurų, priklauso nuo to, kokią programą išsirinksite.
Tačiau jeigu norite nukeliauti pasimėgauti prabanga, skaniai pavalgyti ir papramogauti – pilnai užteks poros dienų, arba tiesiog savaitgalio. Tai būtų toks trumpas pabėgimas iš kasdienybės Lietuvoje į oligarchišką aplinką Rusijoje. Visiškai netaupydamas paskaičiavau, kad tam tikram rusiškam, poniškam komfortui dviejų žmonių porai reikės maždaug 300 eurų. Į šią kainą įskaičiuojant viešbutį, transporto išlaidas mieste, maistą ir kitas pramogas. Kitaip tariant – po 150 eurų „ant galvos“. Kai taip skaičiuoji, sutikite, visai nebe oligarchiškai skamba.
Pradėkime nuo viešbučio Sankt Peterburge pasirinkimo. Privalau įspėti, kad variantų yra labai daug, penkių žvaigždučių viešbučių kelios dešimtys. Tik įdomus vienas dalykas, kad nakvynės kainos juose skiriasi tiesiog kardinaliai. Pavyzdžiui, „Rocco Forte Astoria Hotel“ arba „Belmond Grand Hotel Europe“ viena naktis kainuoja 184 eurus, o visame pasaulyje žinomam vokiečių tinklui „Kempinski“ priklausantis „Kempinski Hotel Moika 22“ dar brangesnis – jo kaina 205 eurai. O štai „Four Seasons Hotel Lion Palace St. Petersburg“ už tokį patį laiką paprašys 390 eurų. Šiame mieste tai tikriausiai yra maksimumas, kurio mokėti tikrai nepatariu. Tai bus be reikalo išleisti pinigai. Nes toks pats komfortas, tokie patys blizgučiai, durininkai, kambarinė tris kartus per parą ir nemokama šampano taurė prisiregistruojant jūsų lauks ir daug pigesnėse vietose.
Žinoma, su „Four Seasons“ tinklu negalima lyginti nė vieno kito viešbučio. Ten, pas juos tikrai verta pabuvoti bent vieną kartą gyvenime, tarsi padovanojant sau naktį rojuje. Bet šį tinklą verčiau rinktis Niujorke, Balyje arba Seišeliuose. Ten jie patys patys geriausi. Jeigu arčiau mūsų – tai Budapešte. Išsižiosite, kai pamatysite, kokią prabangą siūlo. Žinoma, už didelius pinigus.
O Sankt Peterburge, pats išbandžiau ir jums patariu rinktis 2017-ų metų pabaigoje atidarytą, naujumu dar kvepiantį „Boutique Hotel The Gamma“. Naktis jame, dviem asmenims kainuoja viso labo tik 94 eurus. Palyginimui – Londone ar Paryžiuje už tiek gautumėte tik ekonominės klasės mažyti ir tikrai ne patį mieliausią kambariuką. Tuo tarpu penkių žvaigždučių „Boutique Hotel The Gamma“ sužavės nuo pirmo žingsnio – augalais apsodintas vestibiulis, kaip koks žiemos sodas. Skulptūros, modernūs baldai, nuostabus viešbučio kvapas ir labai paslaugus personalas. Jeigu niekada anksčiau negyvenote penkių žvaigždučių viešbutyje, informuoju, – kiekvieną vakarą, jums sugrįžus iš miesto, nustebins kambarinė, kuri ant lovos krašto paliks po skanėstą.
Kambaryje labai gražus vonios kambarys, tačiau tikriems ponams čia gali pritrūkti sūkurinės vonios, kažkodėl jos neįrengė, yra tik dušo kabina. Bet gi būkite mieli, už tokią kainą neburbėkite. Geriau pagirkite tobulo minkštumo lovas. Jeigu ten gyvensite, siūlyčiau tuo pačiu aplankyti ir viešbutyje įsikūrusį restoraną „Nok“ bei barą „Sculptors“. Labai fotogeniškos vietos jūsų nuotraukoms.
Keliaujant po Sankt Peterburgą, beje tas pats galioja ir Maskvai, jums gerbiami turistai, svarbu žinoti, kad šie miestai turi skirtingų lygių maisto prekių parduotuvių. Yra tokios, kurios skirtos visiems, na niekuo neypatingos – panašios kaip mūsų prekybos centrai, tik gal truputį daugiau bardako. Šįkart apie tokius tinklus ir kainas jose, nepykite, nepasakosiu.
Noriu jums pristatyti štai ką – būtent turtuoliams, milijonieriams, kaip man sakė vietinis taksi vairuotojas, skirtas parduotuves. Važiuodamas ten, prisipažinsiu, kiek jaudinausi, galvojau, kad su džinsais ir sportiniais batais manęs ten gali neįleisti. Bet tokie svarstymai buvo klaidingi, nes įleidžia visus, gal tik valkatų nelabai.
Tos turtuoliams skirtos, rinktinius produktus parduodančios parduotuvės vadinasi „Azbuka vkusa“ ir „Globus gurme“. Juoksis iš manęs kai kurie Rusijoje reziduojantys lietuvaičiai, sakys: kokia gi ten prabanga, tiesiog gražesnės parduotuvės ir tiek. Taip, grožiu tikrai išsiskiria, bet ir savo kainomis gąsdina paprastus rusus, ypač tuos, kurie per mėnesį gyvena už kelis šimtus eurų. Padariau mažą tyrimą, paklausinėjau žmonių turguje ir metro, ar užsuka pirkti tarkim į „Azbuka vkusa“. Paklaustieji vos ne žegnotis puolė. Tose parduotuvėse perka turtingesni, geriau atrodantys žmonės, o lauke dažnai stovi prabangūs automobiliai. Prekės – rinktinės, daugiausiai importuotos iš kitų šalių. Ispaniškos ir itališkos dešros, sūriai, amerikietiški padažai, egzotiškos daržovės ir panašiai.
Tuo pačiu „Azbuka vkusa“ bei „Globus gurme“ parduoda rinktinius rusiškus produktus, daug gražesnėse pakuotėse nei kituose tinkluose. Čia puiki vieta pirkti lauktuves, arba, jeigu tiesiog mėgstate gražaus dizaino pakuotes – galite nusipirkti to, ko kelionės metu reikia jums. Lietuvoje apie tai kalbėti galiu puse lūpų, bet užsiminsiu, kad turtingi rusai čia ieško išskirtinės degtinės ir kitų alkoholinių gėrimų.
Įdomu tai, kad nors ir prekės rinktinės, aukščiausios klasės – jų kaina lietuvių išgąsdinti neturėtų. Viskas labai panašu, kaip pas mus – įprastose lietuviškose maisto prekių parduotuvėse. Net kai kurie produktai tie patys. Tai kas pas mus visur parduodama, Sankt Peterburge žmonėms pristatoma, kaip prabangus delikatesas. Bet ir mums yra ko jiems pavydėti. Pavyzdžiui, Lietuvoje neturime krabų skonio bulvinių traškučių, arba koldūnų su žvėriena, o ten tokius parduoda.
Tiems, kas nori jaustis turtingai Sankt Peterburge – privaloma stotelė – prekybos centras arba kaip dabar angliškai populiaru vadinti „food hall“ – „Magazin Kuptsov Yeliseyevykh“. Atvirai pasakysiu, tai tikriausiai vienas gražiausių prekybos centrų pasaulyje. Blizga auksu, kiekvienas akcentas, kiekviena detalė – tarsi vaikščiotum ne po parduotuvę, o po kažkokį muziejų.
Pačiame miesto centre, Nevskio prospekte, šis prekybos centras veikia jau nuo XX amžiaus pradžios, 2012-ais metais buvo visiškai renovuotas. Pirmiausiai dėmesį patraukia „Magazin Kuptsov Yeliseyevykh“ vitrinos, kurias kiekvienam sezonui specialiai dekoruoja menininkai. Veiksmą jose gali stebėti ilgai, kaip kokį vaidinimą.
Nedideliuose, specializuotose skyriuose čia rasite vien tik gurmaniškų produktų, kuriuos tiekia ne tik iš visos Rusijos, bet ir viso pasaulio. Jeigu sūris – tai būtinai su triumais, jeigu bandelė tai su marcipanais. Vienas populiariausių skyrių – žuvies ir ikrų. Galite nusipirkti retos rūšies ar skonio. Žinoma, privalau įspėti, kad ikrų kainos išties didelės – mažyčiai indeliai kainuoja nuo 55 eurų iki kelių šimtų. Tad jeigu nenorite išleisti per daug, „Magazin Kuptsov Yeliseyevykh“ apsipirkinėti nebūtina, bet išgerti rusiškos arbatos su desertu – rekomenduojama.
Arbatos ar kavos pertraukėlė šioje vietoje vyksta po tviskančia, krištoliniais šviestuvais apkabinėta palme. Ji stovi pačiame prekybos centro viduryje, tikrai pamatysite. O aplink ją išrikiuoti nedideli staliukai, kur sėdasi ponai ir ponios. Du puodeliai karšto gėrimo, keli pyragaičiai desertui – kainuos šiek tiek daugiau nei 10 eurų. Štai, pavyzdžiui, mano pasirinktas „šokoladinis suflė“ kainavo 2,50 Eur. Taip pat galima užsisakyti sumuštinukų su ikrais. Trys maži smuštinukai kainuos 11 eurų.
Užkandžiaudami prabangiame prekybos centre pastebėkite, kad balkonuose groja muzikantai. Kartais smuikais, kartais pučiamaisiais instrumentais.
Baigiant apsipirkinėjimo temą – dar vienas Sankt Peterburgo privalumas, tiems, kas atvažiuoja į šį miestą išlaidauti. Miesto centre veikia didžiausias prekybos centras Rusijoje „Galeria Shopping Mall“. Penkių aukštų centre yra daugiau nei 300 parduotuvių, 28 restoranai ir kavinės bei 10 kino salių.
Savaitgaliais jame geriau nesirodyti, žmonių būna tiek, kad vos įmanoma pajudėti. Tiesa, ir kainos nėra stebuklingos. Nors daugelis dalykų Rusijoje pigesni nei pas mus – vis tik užsienietiški drabužiai, populiariuose, pasauliniuose tinkluose – ten kainuoja daugiau. Pavyzdžiui, „Timberland“ ženklo batai, kurie Vilniuje kainuoja 170 eurų, ten parduodami už 220 eurų. Parduotuvėje „Top Man“ vyriški marškinėliai, kurie Londone kainuoja apie 30 svarų, Rusijoje parduodami už 70 eurų. Jeigu ką apsimoka pirkti – tai tik vietos gamintojų prekes, saldumynus, gal kažkas mėgsta rusišką kosmetiką – jos čia irgi labai daug.
Jeigu leisitės į šitą prabangų nuotykį, ir bandysite pramogauti kaip tikri oligarchai – daugiausiai išlaidų Sankt Peterburge pareikalaus valgymas restoranuose. Kiekvienas vizitas maždaug 20-30 eurų dviem, o jeigu su alkoholiniais gėrimais tai gali tekti palikti ir 40-50 eurų.
Pirmiausia parekomenduosiu visišką klasiką. Vietiniai turtuoliai dažnai lanko ir labai vertina „Palkin Restaurant“. Čia anksčiau buvo vieta, kur mėgdavo valgyti Dostojevskis, Čechovas, Mendelejevas, Čaikovskis ir kitos iškilios asmenybės. Taip ir iki šiol liko – jeigu priklausai elitui – norisi bent kartelį pavalgyti „Palkin“ restorane. Šeimininkai pasistengė, kad niekas nuo tų didingų laikų nebūtų pasikeitę.
„Palkin“ restorane svečius džiugina sietynai, medinės grindys, rūmus primenančios detalės, freskos. O daug apdovanojimų gavę virtuvės šefai puikiai išmano, kaip įvardijama, aristokratišką Rusijos virtuvę. Patiekalai, kuriuos mes puikiai žinome, tik su visokiais „pribumbasais“. Kotletus ar barščius gardina aukso dulkėmis ir panašiai. Kainos: prabangioji grikių košė su miško grybais – 6,30 Eur, tradiciniai rusiški bulvių kotletai su trintais pomidorais ir sūdytais agurkais – 5,50 Eur, jautienos troškinys su bulvių koše – 10 eurų.
Vienas geriausiai vertinamų restoranų mieste, tiesiai priešais nuostabaus grožio Švento Izaoko katedrą – restoranas „Mansarda“. Čia rekomenduojama staliuką užsisakyti iš anksto. Jeigu miestą lankysite vasaros sezono metu – rinkitės sode, tarp daugybės augalų, o jeigu būsite žiemą ar rudenį – prašykite, kad pasodintu su vaizdu į katedrą. Karštų patiekalų kainos čia svyruoja nuo 5 iki 15 eurų. Labiausiai rekomenduojama valgyti jautienos befstrogeną.
Nauja, bet iškart išpopuliarėjusi vieta – restoranas ir SPA centras „Banshiki“. Veiksmas vyksta legendiniame miesto pastate, kur daug metų veikė senosios miesto pirtys. Bet investuotojai sugalvojo viską atnaujinti, ir iš stipriai nudėvėtos vietos pavertė prabangia. Buvę klientai keiksnojasi, kad nebegali čia užeiti, nes kainos pakilo dešimt kartų, užtat turtuoliai čia supuolė kaip meškos prie medaus. Naujausios ir sakoma geriausios pirtys mieste žmogui darbo dienomis vakarais ir savaitgaliais kainuoja 21 eurą. Rusams pirtis yra šventas dalykas, todėl norint gauti vietą – taip pat rekomenduojama iš anksto rezervuotis.
O po pirties procedūrų svečiai kviečiami pavalgyti prabangiame restorane. Vakarienę pradėti rekomenduojama nuo ypatingos giros. Ji gaminama iš šviesios duonos, todėl yra baltos spalvos. Niekur kitur tokios neteko ragauti. Šio restorano meniu pristatomas, kaip aukštoji ir modernioji rusiška kulinarija. Vištienos šašlykas čia kainuoja apie 7 eurus, troškinta žąsies koja 13 eurų, o du mažyčiai Kijevo kotletai su garnyru 6 eurus.
Svečiai šiame restorane labai mėgsta ragauti vietoje ruoštas alkoholines užpiltines, pagal pageidavimą surengiama speciali degustacija.
Prabangių, aukštos klasės restoranų mieste yra kelios dešimtys, šiuos kelis įvardinau, tik tam, kad orientuotumėtės miesto kainose. Tarp būtinų išlaidų reiktų paminėti ir transporto paslaugas – taksi ir pavėžėjai, kuriuos galima užsisakyti populiariose programėlėse kainuoja daug pigiau nei Lietuvoje. Centro ribose kelionės kainuos nuo 2 iki 4 eurų, tad jeigu mėgstate komfortą – viešojo transporto jums net neprireiks.
O dabar viską sudėkite, ir pamatysite, kad poniškas laikas Sankt Peterburge nėra jau toks brangus. Oligarchais galime pabūti visi, tik elkimės kultūringiau už juos. Viešėdami Rusijoje, patys, savo akimis pamatysite, kokie kai kurie milijonieriai bjaurūs ir kaip negerbia žmonių.
