„Viskas yra įmanoma. Pirmiausia tai yra vykdomosios valdžios prerogatyva, bet kiekviena iniciatyva turėtų būti pagrįsta kaštų naudos analize. Šiai dienai turime koncentruotą bankų sektorių. Be jokios abejonės, bet kurio naujo žaidėjo atsiradimas būtų sveikintinas. Bet sakau, kaštų naudos analizė yra pirmas dalykas“, – Seime žurnalistams teigė V. Vasiliauskas.

Lietuvos banko valdybos pirmininko teigimu, universaliam bankui su klasikine bankine licencija įsteigti reikia bent 5 mln. eurų, specializuotam bankui – 1 mln. eurų.

„Puikiai suprantame, kad vien tik įstatinis kapitalas nieko nereiškia. Kad atsirastų normali konkurencija, jam reikia būti reikšmingam rinkos žaidėjui. Kalbant apie mūsų patirtį su valstybiniais bankais, tai ji nekokia. Naujausias pavyzdys – „Lietuvos paštas“. Vieną dieną atsibundi ir mokėjimo įstaigos licenciją turintis subjektas nebeturi valdybos, iš kurios pusė yra nepriklausomi nariai. Dėl korporatyvinės kultūros Lietuvoje turiu didelių abejonių“, – sakė jis.

Ar bankas būtų valstybinis, ar privatus, priežiūros mechanizmui tai niekaip nedarytų įtakos, sako Lietuvos banko pirmininkas. Jo teigimu, vienodi priežiūros standartai taikomi visiems.

„Konkurencinė situacija (bankų sektoriuje. – ELTA), reikia pripažinti, yra kelianti daug klausimų, todėl praeityje tie barjerai, kurie buvo daromi naujiems rinkos dalyviams, prieštaravo strategijai, kuri buvo nuspręsta ne tik Lietuvos banko, bet ir vykdomosios valdžios institucijų“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Ar pigtų bankinės paslaugos, įsteigus valstybinį banką, priklausytų nuo banko užimamos rinkos dalies.

„Priklauso nuo apimčių, kokią rinkos dalį turi ir ar į tave esami rinkos žaidėjai kreipia dėmesį“, – sakė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, tam, kad bankas veiktų be rizikų, akcininkas turi būti nuolat pasiruošęs finansuoti galimai patirtus nuostolius.

„Jeigu bankas normaliai kapitalizuotas, akcininkas nuostolingos veiklos atveju pasiruošęs pastoviai įmesti pinigus, tai kokia rizika? Bankas turėtų laikytis visų priežiūros reikalavimų“, – teigė V. Vasiliauskas.

Galutinį žodį dėl valstybinio banko steigimo tartų Europos Centrinis Bankas.

Kaip ELTA jau rašė, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atliko 2008-2009 metų ekonominės krizės priežasčių tyrimą.

Krizės tyrėjai siūlo atlikti galimybių studiją dėl komerciniais pagrindais veikiančio valstybinio banko, kuris būtų orientuotas į bazinių finansinių paslaugų paketą, gyventojų, verslo, valdžios sektoriaus kreditavimo ir kitų finansinių paslaugų suteikimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu portalui DELFI teigė, kad dabartinėje konkurencinėje aplinkoje mokesčius bankai galėtų mėginti perkelti į palūkanas, todėl vertėtų galvoti apie valstybinio komercinio banko steigimą.