Laimei, nuo to laiko padaryta keletą svarbių tyrimų, kurie tokią nuomonę pakeitė. Naujausias tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 2 tūkst. suaugusių vokiečių, nustatė, kad vienturčiai vaikai nėra labiau narcistai nei tie, kurie turi brolių ar seserų.
Palyginus vienturčius ir tuos, kurie augo su broliais ar sesėmis, nerasta jokio skirtumo, kalbant apie tokias savybes kaip ekstravertiškumas, branda, bendradarbiavimas, savarankiškumas, asmeninė kontrolė ir lyderystė. Net pastebėta, kad vienturčiai turi didesnę motyvaciją, siekiant užsibrėžtų tikslų ir lengviau prisitaiko prie naujų sąlygų.
Aukštesnė vienturčių vaikų motyvacija gali paaiškinti, kodėl jie labiau linkę siekti prestižinių profesijų nei žmonės, augę su su broliais ir seserimis.
Kai kurie tyrimai nustatė, kad vienturčiai dažnai turi aukštesnius akademinius pasiekimus nei žmonės su broliais ir seserimis. Peržiūrėjus 115 tyrimų, kuriuose palygintas žmonių su broliais ir seserimis intelektas, nustatyta, kad vienturčiai turi aukštesnį intelekto koeficientą. Vienintelė grupė, kuri juos aplenkė, buvo pirmagimiai.
Svarbu pažymėti, kad intelekto skirtumai dažniausiai būna ikimokyklinio amžiaus vaikams, laikui bėgant jie nyksta.
Taip pat ištirta žmonių su broliais ir seserimis psichinė sveikata. Išvados neparodo, kad nerimas, savivertė ir elgesio problemos skiriasi tarp šių dviejų grupių.
Jau seniai buvo teigiama, kad vienturčiai vaikai linkę būti vieniši ir jiems sunku susidraugauti. Tyrime buvo lyginami bendraamžių santykiai ir draugystė pradinėje mokykloje. Rezultatai rodo, kad vienturčiai turėjo tokį patį skaičių draugų kaip ir vaikai kitose grupėse.
Visi šie atradimai leidžia manyti, kad brolio ar sesers turėjimas ar neturėjimas nėra labai svarbus aspektas, formuojantis mūsų asmenybę. Tiesą sakant, kai kurie skirtumai, panašu, kad leidžia manyti, jog gali būti geriau augti vienam.
Priešingai nei vaikai su broliais ir seserimis, vienturčiai visą gyvenimą gauna nedalomą tėvų dėmesį, meilę ir materialinius išteklius. Visada buvo manoma, kad tai daro neigiamą įtaką. Dabar mokslininkai daro prielaidą, kad nekonkurencija dėl tėvų išteklių gali būti privalumas.
Atsižvelgiant į tai, kad šeimų, auginančių tik vieną vaiką, skaičius visame pasaulyje auga, galbūt atėjo laikas liautis stigmatizuoti vienturčius ir smerkti tėvus, kurie pasirenka turėti tik vieną vaiką. Atrodo, kad jiems sekasi absoliučiai gerai, jei ne geriau, nei tiems, kurie turi brolių ir seserų.
