Šalia dviejų rūkyklas turinčių kaimynų gyvenantis Kęstutis sako, kad kas rytą namai skęsta dūmuose nuo 6-tos valandos ryto, mat miegamojo langai į rūkyklų pusę. Šeima pasidalijo vaizdais, kuriuos užfiksavo vieną ankstų rytą.
Kito rūkyklos savininko kaimynas tvirtina, kad dūmai į namus ima veržtis jau nuo 4-tos ryto.
Anot Kęstučio, baudas kaimynai gavo ne dėl jo ar kito juodkrantiškio, o dėl Neringos mero Dariaus Jasaičio veiksmų – tai jis pataręs rašyti skundus ir juos perdavė atitinkamoms tarnyboms. Kitame Juodkrantės gale šalia rūkyklos gyvenantis vyras antrina, kad meras jau seniai galėjo be viešo ažiotažo išspręsti problemą, jei tik būtų į ją įsigilinęs. Pats meras atremia, kad jokie įstatymai ar jis problemos nepanaikins, jei kaimynai patys nesutars gražiuoju.
„Mes nesame tie blogieji, kurie nori išguiti iš Neringos rūkyklas, tiesiog prašome, kad mūsų nenuodytų naktimis. Žuvis rūkoma kiekvieną dieną nuo 6 val. ryto po 5-6 valandas, o kartais ir du kartus į dieną. Vasaros rytas prasideda su dūmų „terapija“ namuose. Meras patikino, kad visi privalo laikytis įstatymų, yra sanitarinių normų reikalavimai ir jie privalomi rūkykloms. Iš pradžių dar bandžiau kalbėtis su kaimynu. Prašėme kaimyno tik palaukti bent 8-tos valandos ryto, tačiau susitarti taip ir nepavyko“, – atvirauja Kęstutis.
Kitame Juodkrantės gale gyvenantis Danilas teigia, kad atidarius vasarą langus dūmai į namus ima veržtis dar anksčiau, mat jau nuo 4-tos valandos ryto kaimynas užkuria rūkyklas.
„Prašėme kaimyno tiesiog vėliau rūkyti žuvį. Šeimoje auga mažamečiai vaikai, ne kartą prabudau išgirdęs vaikų kosulį. Suprantu, kad tai žmonių pragyvenimo šaltinis ir tikrai nesiekiu, kad kaimyno verslas žlugtų. Man pačiam patinka rūkomos žuvies kvapas, bet ne 4-5-tą valandą ryto, kol kad su šeima miegame“, – sako Danilas.
„Žvejybos, tokios, kokia ji vyko prieš gerus 20 metų, praktiškai nebelikę. Dauguma žvejų artelių sunaikino savo laivus ir gavo už tai išmokas iš Europos Sąjungos (ES) skiriamų lėšų. Tuomet žvejybinės įmonės tapo gamybinėmis – prekybinėmis. Rūkytos žuvies poreikis augo, todėl Kuršių marių žuvis buvo keičiama atvežtine. Buvę žvejai perka šaldytos žuvies briketus iš žinomų didmenininkų, importuojančių žuvį iš kitų šalių. Šaldyta žuvis laikoma tam nepritaikytuose sandėliukuose. Šiais metais valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sustabdė vieno iš tokių gamintojų veiklą, dėl sanitarinių normų nesilaikymo“, – dar vieną problemą kelia Kęstutis.
Anot Kęstučio, mero pagalbos dėl taikos susitarimo su kaimynu keli žmonės kreipėsi dar praėjusiais metais. Lyg tyčia, du vyrai iš skirtingų Juodkrantės pusių, į Neringos savivaldybė pagalbos prašymus nusiuntė panašiu metu. Tuomet ir užvirė diskusijos, kad jaunesni vietos gyventojai bando sužlugdyti verslus.
Meras D. Jasaitis sako, kad kiekvienas kaimynų nori gerovės sau. Tačiau jokie įstatymai neapibrėžia laiko, kada galima rūkyti žuvį, o kada ne. Danilą ir jo kaimyną dar bandė sutaikyti Antanas Bauža Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba viršininkas ir vyrus susodino prie derybų stalo.
„Visiems geriau, kai būna taikiai susitariama, todėl ir padėjau jiems pasirašyti taikos sutartį, kurioje abi pusės sutiko, kad žuvis būtų rūkoma ne anksčiau, kaip nuo 8 valandos. Realiai įstatymais tokie laiko apibrėžimai nėra numatyti. Jau ne mūsų reikalas atstumai, kur turi stovėti rūkyklos, tai jau numatoma visuomenės sveikatos normose, tad bausti už susitarimo nesilaikymą realiai negalime. Lieka tikėtis, kad abu kaimynai bus geranoriški“, – sako A. Bauža.
Pasirašytame susitarime nurodoma, kad jokių pretenzijų kaimynai verslininkui nereikš, jei jis žuvį rūkys nuo 8 ryto iki 18-tos valandos vakaro, o švenčių dienomis – 8-11 valandomis. Anot Danilo, šis susitarimas buvo pažeistas, todėl jis ir kreipėsi raštu į savivaldybę, kuri savo ruožtu skundą perdavė atitinkamoms tarnybos. Kęstutis dėl kito kaimyno anksti užkuriamos rūkyklos kreipėsi į vietos valdininkus panašiu laiku. D. Jasaitis sako, kad jis pats gyvena netoli vienos rūkyklų, tačiau buvęs šventai įsitikinęs, kad vėliau priimtos įstatymų pataisos, nei pastatytos rūkykloms kiemų namuose, baudų dėl atstumų negaus. Tik ėmus aiškintis dėl kaimynų nesutarimų ir ėmė aiškėti, kad statinių legalumo ginčo nėra, o štai veikla juose pakeista ir galioja visiems.
„Žinom, kad daromas pažeidimas, bet nesiskųsime – tokios pozicijos laikytis mes negalime. Problemą reikia spręsti ir ieškosime būdų, kaip padaryti, kad būtų gerai ir vieniems, ir kitiems. Jei pavyks patvirtinti mūsų siūlomas pataisas, kad rūkykla gali stovėti 10-ties metrų atstumu nuo namo, tuomet savivaldybėje patvirtinsime laiko ribojimus. Negalima įstatymais manipuliuoti taip, kad vieniems viskas, o kitiems nieko“, – sako Neringos meras.
Tiek juodkrantiškiai, tiek D. Jasaitis sako, kad tobulas sprendimas būtų visiems, jei rūkyklos galėtų stovėti vienoje vietoje – vaizdingoje Gintaro įlankoje. Tačiau dar 1990 metais buvusio tuomečio mero planai taip ir nebuvo įgyvendinti dėl to, kad iki šios nepavyksta patvirtinti detaliojo plano.
„Būtų visiems tikrai geriau, jei Gintaro įlankoje stovėtų tos rūkyklos, taip ir toliau gyvenamųjų namų, ir galima būtų rengti edukacinius projektus turistams, kurie nė neįsivaizduoja, kaip ta žuvis rūkoma. Bet susidūrėme su problema: kur dėsi žingsnį – ten valstybinis miškas. Be to, Gintaro įlankai nuo 1994 metų keturis kartus buvo bandoma padaryti detalųjį planą ir niekaip nepavyksta. Paskutinį kartą 2018 metais to vėlgi nepavyko padaryti, nes susipyko kultūros paveldo sergėtojai su nacionaliniu parku. O ten numatyta rūkyklos, sprendimas išties būtų geras, deja. O jau buvo gautas ir finansavimas nacionalinio parko, viskas sužlugo. Taigi, reikia daryti vėl viską iš naujo, daryti naujus projektus“, – atvirauja meras.
„Mes, gyventojai, nerūkantys žuvies, ne prieš Neringos paveldą, ne prieš šią veiklą. Norime gyventi švarioje aplinkoje, kvėpuoti švarų orą. Norime, kad mūsų draugai ir svečiai, atvykę į Neringą, išsivežtų kuo geriausius įspūdžius“, – sako juodranktiškiai ir neslepia, kad labai nemalonu išgirsti iš žvejų, kad juos gyventojai engia ir nori sunaikinti.
