Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus atsiųstame komentare teigia, kad iki šiol techninės apžiūros kaina buvo skaičiuojama vadovaujantis 2002 metais priimtu Vyriausybės nutarimu. Ši tvarka, anot jo, neretai sukeldavo įmonėms problemų siekiant tinkamai prižiūrėti ir modernizuoti patikros linijas. Tad Susisiekimo ministerijos sukurta metodika galėtų pakeisti dabar galiojančią fiksuotos kainos taisyklę.
Nurodoma, kad paskutinį kartą leidimą 15 proc. kilstelėti techninės apžiūros kainas Susisiekimo ministerija buvo davusi 2014 metais.
„Viena didžiausių problemų – pastaruosius penkerius metus galiojusios techninės apžiūros kainos stipriai komplikavo techninės apžiūros įmonių galimybes mokėti konkurencingus atlyginimus kontrolieriams. Kaip žinia, per šį laiką pabrango praktiškai viskas – nuo elektros energijos ir statybinių medžiagų iki maisto produktų ir būsto nuomos. Todėl išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus, nuolat sulaukiančius kvietimų pereiti dirbti į automobilių verslo įmones, iš tiesų nepaprastai sunku. Vien pernai atlyginimai visoje šalyje vidutiniškai augo apie 9 proc. Mūsų įmonės tokiais tempais sekti rinkos nespėja. Išlaikyti esamus ar prisikviesti jaunus specialistus regionuose iš tiesų labai sunku“, – atsiųstame komentare DELFI teigia A. Glėbus.
Kaip tvirtina A. Glėbus, Susisiekimo ministerijos parengtoje naujoje Maksimalių privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kainų nustatymo metodikoje atsiranda aiškių kriterijų, kada ir kodėl techninės apžiūros kainos gali būti peržiūrimos, įvertinami atskirų įmonių veiklos rodikliai, statistinis visos Lietuvos darbo užmokesčio pokytis, metinė infliacija, vartotojų kainų indeksas.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas pasakojo, kad jau nuo šių metų pavasario pradėta kalbėtis su Susisiekimo ministerija dėl kainų pokyčio, tačiau politikams tai – jautrus klausimas. Mat artėja rinkimai, o kainų didinimas nebūtų populiarus sprendimas.
Anot R. Gabarto, atsižvelgiant į kai kurių įmonių poreikį kainas reikėtų didinti maždaug 2 eurais.
„Kauniečiai, kurie atidarė kelis naujus centrus, atnaujino įrangą, darė būtinus darbus, kad techninės apžiūros sistema efektyviai funkcionuotų, sakė, jei mums nepakels kainos maždaug 2 Eur, tai atsidursime sunkioje padėtyje. Tas pats Marijampolėje, nes anksčiau ten važiuodavo daug automobilių iš Ukrainos su lietuviškais registracijos numeriais, o dabar tas srautas nutrūko, ir jie iš tikrųjų sėdi pusiau be darbo.
Lūkestis, kad euru ar dviem būtų dabartinė kainų korekcija“, – teigė R. Gabartas.
Pasak jo, dabar apžiūra brangesnė ne tik kitose Baltijos šalyse, bet ir Baltarusijoje. Skaičiuojama, kad šiuo metu lengvųjų automobilių su benzininiais varikliais techninė apžiūra Lietuvoje kainuoja 14,5 euro – mažiausiai visoje Europoje. Palyginkime: Latvijoje analogiška transporto priemonės patikra kainuoja apie 25 Eur, Lenkijoje – 23, Estijoje – 40 eurų. Senosiose ES šalyse beveik visur techninė apžiūra kainuoja per 50 eurų, o Vokietijoje – 106 eurus, nurodo asociacija.
Pasak jo, iki šiol įmonės išgyveno iš padidėjusio automobilių skaičiaus, tačiau jau pasiektos tam tikros „lubos“. Tad kai kurioms įmonėms nebėra iš ko didinti atlyginimų ar daryti investicijų.
„Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose automobilių srautas didelis, dėl kiekio sugeneruoja gana dideles pajamas, bet kokiame Aukštadvaryje ar Nemenčinėje, kur per dieną 15–20 automobilių atvažiuoja, be šansų išsilaikyti. Pagal visą tvarką, iš bet kurio taško negali būti ilgesnis nei 30 km atstumas iki artimiausio techninės apžiūros punkto, tad tas tinklas privalo būti išlaikytas taip, kad ir atokiose vietose gyvenantiems žmonėms nereikėtų toli vykti. Natūralu, kad, išlaikant 68 stotis, jos labai netolygiai gauna apkrovą. Dėl to didžiuosiuose miestuose iš surenkamų pajamų išlaikomos mažesnės.
Kadangi lig šiol automobilių kiekis didėja visoje šalyje, tas pajamų srautas šiek tiek auga. Daugiau darbų, daugiau surenkamų įmokų, tad buvo galima didinti atlyginimus kontrolieriams ir iš tikrųjų jie po truputį augo. Dabar kai kuriose įmonėse atsiremta į „lubas“. Atlyginimas kontrolieriams yra nuo 900 eurų iki maždaug 1030 eurų „į rankas“ pačiose dosniausiose įmonėse“, – DELFI pasakojo R. Gabartas.
Pasak jo, kol kas viltis gyva, kad pokyčių dėl kainų bus, tačiau kokių, niekas atsakymo neturi.
Susisiekimo ministerija patvirtino, kad šiuo metu rengiama Maksimalių privalomosios techninės apžiūros kainų nustatymo metodika. Teigiama, kad nuostatos tobulinamos atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų pateiktus siūlymus.
Pačią metodiką galutinai numatoma parengti iki gruodžio mėnesio. Tačiau, kada būtų pradėtos taikyti naujos kainos, atsakymo nėra.
„Dėl teisės akto įsigaliojimo datos bei techninės apžiūros atlikimo kainos ir perskaičiavimo terminų dar diskutuojama, sprendimas kol kas nėra priimtas. Susisiekimo ministerija siūlo, kad maksimalias privalomųjų techninių apžiūrų kainas ateityje nustatytų Lietuvos transporto saugos administracija“, – rašoma DELFI gautame komentare.
Taip pat teirautasi, ar yra svarstoma padidinti fiksuotą kainą nuo kitų metų, jeigu nebūtų spėta paruošti naujos metodikos. Susisiekimo ministerija nurodė, kad toks klausimas nebuvo svarstytas.
Dabar paruoštoje metodikoje numatyta, kad techninės apžiūros procedūros kaina būtų perskaičiuojama kiekvienų metų vasario mėnesį, jei darbo užmokesčio pokytis nuo paskutinio procedūrų kainų patvirtinimo yra lygus arba viršija 9 proc., arba infliacijos (defliacijos) pokytis yra lygus arba viršija 4 proc., remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis. Kainoms apskaičiuoti numatytos formulės, atsižvelgiant į darbo sąnaudas, technologinį turto naudojimą, aptarnavimo sąnaudas ir pan.
Kartu numatyta, kad nuo 2020 rugsėjo mėn. kainas tvirtintų ne Susisiekimo ministerija, o Lietuvos transporto saugos administracija.
Anksčiau buvo diskutuota, kad rinką reikėtų liberalizuoti. Tai yra, kad techninės apžiūros pažymas išduotų ne tik centrai, bet ir, pavyzdžiui, automobilių servisai.
Pasiteiravus Susisiekimo ministerijos, ar šiai idėjai būtų pritariama, gautas atsakymas, kad planuojama organizuoti viešąsias konsultacijas dėl techninės apžiūros paslaugų.
Tačiau Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas R. Gabartas įsitikinęs, kad tokie pokyčiai nei patrauklesnės kainos, nei didesnio saugumo kelyje neužtikrintų.
Kaip pavyzdį jis nurodė Lenkiją ir Estiją. Šiose šalyse rinka liberalizuota, tačiau Lenkijoje kaina apie 23 Eur, o Estijoje – 40 Eur. R. Gabartas taip pat pastebėjo, kad Lenkijoje apie 98 proc., o Estijoje apie 96 proc. automobilių iš pirmo karto gauna patvirtinimą, kad techninė apžiūra atlikta.
„Kontrolės nebelikę visiškai“, – tikina jis.
„Transeksta“ skaičiuoja, kad Lietuvoje kasmet atliekama apie 840 tūkst. pirminių ir 420 tūkst. pakartotinių techninių apžiūrų. Iš pirmo karto patvirtinimą gauna apie 52 proc. transporto priemonių.
Pasak R. Gabarto, dažnai nuvertinamos techninės priežastys, dėl kurių įvyksta eismo įvykiai. Pavyzdžiui, dažniausiai užfiksuojamas trūkumas, susijęs su automobilių žibintais, o tai gali lemti, kad kelyje vairuotojas nepastebės duobės ar pėsčiojo ir dėl to įvyks eismo įvykis.
Be to, pasak jo, tokiu atveju automobilių servisas pats ir tvarkytų automobilį, ir vertintų savo darbą.
„Pats patikrinu ir pats kontroliuoju. Pagal tą pačią logiką, galima klausti, kokio velnio mokesčių inspekcija reikalinga? Ar neturi įmonės savo buhalterių?“ – ironizavo R. Gabartas.
Jis taip pat pateikė pavyzdžių, kai tikrinant servise perkamą automobilį tenka sumokėti apie 30 eurų už patikrą, o servisas, kad daugiau uždirbtų, gali pasiūlyti taisyti ir nebūtinus dalykus.
