Nuo šio įvykio praėjus keliems mėnesiams nusprendžiau, kad reikėtų atlikti eksperimentą: savaitę gyventi be banko kortelės bei grynųjų pinigų ir taip išsiaiškinti, ar pavyks ką nors nusipirkti, ar savaitę teks gyventi iš šaldytuve esančių maisto produktų.
Ką reikia padaryti, kad galėtumėte pamiršti piniginę
Bekontakčiai atsiskaitymai išmaniuoju telefonu tikrai nėra jokia naujiena. Kaip DELFI pasakoja „Swedbank“ Skaitmeninės klientų patirties departamento mobiliosios bankininkystės srities vadovė Baltijos šalyse Kristina Kiškiūnienė, bekontakčių atsiskaitymų telefonu galimybė atsirado praėjusių metų rudenį.
Anot jos, šiuo metu šia galimybe naudojasi daug žmonių, tačiau jos aukso amžius – dar ateityje. „Manau, rinka apie šią galimybę jau žino. Kiek ji supranta ir kiek naudoja, – čia jau kitas dalykas“, – sako K. Kiškiūnienė.
Ji užsimena, kad pati praleido daug laiko testuodama, kaip sekasi atsiskaityti tiek telefonu, tiek išmaniuoju laikrodžiu. Pasak specialistės, Lietuvos kasininkams tai tikrai nėra naujovė, o, norint taip atsiskaityti už prekes ar paslaugas, niekas neturėtų klausti, kodėl prie kortelių skaitytuvo dedamas laikrodis ar telefonas.
Mano asmeninė patirtis sako, kad bent viena biblioteka Vilniuje tikrai nė žodžio nėra girdėjusi apie bekontakčius atsiskaitymus telefonu (tai ir buvo pirmoji vieta, kurioje bandžiau atsiskaityti telefonu).
Kaip pasakoja K. Kiškiūnienė, tie, kurie nori atsiskaityti už pirkinius ar paslaugas telefonu, turi turėti su „Android“ operacine sistema ir NFC antena veikiantį telefoną. Šią anteną šiais laikais turi net pigiausi išmanieji, o tokių klientų, „Swedbank“ duomenimis, yra apie 70 proc. visų naudotojų.
Taip pat reikia turėti aktyvią bekontaktę „Mastercard“ kortelę ir parsisiųsti „Swedbank Lietuva“ išmaniąją programėlę.
K. Kiškiūnienės nupasakotas procesas skamba tikrai lengvai: parsisiuntus programėlę, telieka sekti telefono ekrane nurodytus žingsnius. „Reikia įjungti bekontakčių atsiskaitymų telefonu funkciją programėlėje. Kai esate suaktyvinę – galite mokėti. Viskas yra labai paprasta: jums nereikia eiti į programėlę, tiesiog užtenka atrakinti telefoną, pridėti prie banko kortelių terminalo parduotuvėje ar kitoje prekybos vietoje, ir mokėjimas įvyksta.
Viena labai svarbi sąlyga – jūsų telefonas turi turėti užraktą. Jeigu neturi, tai aktyvinant programėlę jūsų paprašys susikurti telefono užraktą iš keturių skaičių. Šiam atsiskaitymui įvykdyti reikalingas telefono užraktas, kad niekas kitas, paėmęs jūsų telefoną, negalėtų imti ir atsiskaitinėti. Taip yra dėl visų klientų saugumo, todėl telefono užrakto reikės būtinai, bet atsiskaitant jums pakaks tik atrakinti telefoną ir pridėti jį prie terminalo – atsiskaitymas įvyks“, – patikina specialistė.
Panašius žingsnius reikia atlikti ir norint atsiskaityti išmaniuoju laikrodžiu. K. Kiškiūnienė perspėja, kad šiandien galima atsiskaityti tik „Garmin“ ir „Fitbit“ išmaniaisiais laikrodžiais, turinčiais NFC anteną. Specialistė toliau pasakoja, kad, turint išmanųjį laikrodį, reikia parsisiųsti „Garmin“ arba „Fitbit“ programėlę į savo telefonus. Tai padarius toliau reikia sekti visus ekrane nurodytus žingsnius.
Anot jos, laikrodžio savininkai taip pat turės susikurti keturių skaitmenų kodą, kurį kiekvieną kartą prieš atsiskaitant reikės įvesti.
„Reikėtų žinoti, kad, mokant telefonu, jūsų atsiskaitymo suma gali būti iki 150 eurų. O mokant laikrodžiu galioja jūsų įprastos kortelės dienos limitai. Pavyzdžiui, jeigu elektroninėje banko sutartyje numatyta, kad per dieną galite atsiskaityti už 2 tūkstančius eurų, tai už tiek ir galite atsiskaityti laikrodžiu“, – sako K. Kiškiūnienė.
Jei iš pirmo karto nepavyks atsiskaityti (kaip man), nenusiminkite: K. Kiškiūnienė teigia, kad tiek išmanusis telefonas, tiek išmanusis laikrodis ar banko kortelių terminalas yra techniniai elementai, kurie retkarčiais gali patirti trikdžių.
„Mokėti telefonu, pasirinkus bekontaktį atsiskaitymą, jūs galite netgi tada, kai nėra interneto ryšio: galima atlikti iki 10 tokių mokėjimų. O kodėl gali kilti techninių nesklandumų, sunku pasakyti: taip kartais gali įvykti, nes galbūt telefono NFC anteną pridedate ne visai prie terminalo antenos. Reikia telefoną tiesiog pastumdyti į vieną ar kitą pusę, kad pagautų NFC anteną“, – pataria K. Kiškiūnienė.
Lietuviai kur kas išmanesni nei vokiečiai
Įsitikinusi, kad tiek mano telefonas, tiek banko kortelė atitinka reikalavimus, namuose palieku piniginę ir patraukiu apsipirkti. Kadangi maisto produktus visad perku vienoje iš didžiausių Lietuvos prekybos tinklų parduotuvių, nesusidūriau su jokiomis problemomis. Iš tiesų, didelėse maisto prekių parduotuvėse niekam tikrai nekelia nuostabos, kad už pirkinius atsiskaitai telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu. Čia net nusprendžiau pabandyti atsiskaityti išjungus mobilųjį internetą ir K. Kiškiūnienė buvo teisi – net ir be interneto įmanoma sumokėti už pirkinius.
Ir nors pirmąsias savo eksperimento dienas nesusidūriau su jokiais nesklandumais, reikėtų paminėti, kad dažniausiai niekad neturiu grynųjų pinigų – visad stengiuosi atsiskaityti debetine kortele, tad esu įpratusi vengti vietų, kuriose nėra galimybės atsiskaityti kortele.
Beje, nors eksperimento savaitę turėjau įsigyti kontaktinių lęšių, atsiminiau, kad parduotuvėje, kurioje juos visad perku, nėra galimybės atsiskaityti bekontakte kortele (tai reiškia, kad nepavyktų atsiskaityti ir su išmaniuoju). Nesiveldama į detales paminėsiu tik tiek, kad teko pagyventi kelias dienas be naujų kontaktinių lęšių.
Eksperimento laikotarpio metu turėjau lankytis Berlyne. Dar prieš kelionę nusprendžiau, kad vis dėlto vešiuosi su savimi banko kortelę ir net pasiimsiu 7 eurus. Pasirodo, kad tai buvo protingas sprendimas. O dar protingiau būtų buvę, jei būčiau pasiėmus daugiau grynųjų, mat daugelyje vietų, kuriose lankiausi, buvo galima atsiskaityti tik grynaisiais.
Pirmąjį vakarą Berlyne nuėjau pavalgyti į šalia viešbučio esantį restoranėlį, kuriame buvo gausu vietinių. Tik atėjus laikui sumokėti už maistą, sužinojau, kad restoranas nepriima kortelių. Kadangi buvau ne viena, neteko bėgti ieškoti bankomato ar užsirišti prijuostę ir restorano virtuvėje plauti indų. Bet šis nutikimas leido suprasti, kaip toliau tęsis istorija. Iš tiesų, daugelis lankytų maitinimo įstaigų priėmė tik grynuosius, be to, mažesnėse parduotuvėse nebuvo galimybės atsiskaityti kortele.
Buvo ramu, kad galėsiu atsiskaityti kortele ar telefonu, tik perkant viešojo transporto bilietus ir valgant ar perkant ką nors prekybos centruose. Susidarė įspūdis, kad Vilniuje turi pavargti, norėdamas rasti vietą, kurioje negalėtum atsiskaityti kortele, o Berlyne – pavargti, kad rastum, kur galėtum atsiskaityti kortele.
K. Kiškiūnienė tikina, kad Lietuvoje beveik visi banko kortelių terminalai turi galimybę atsiskaityti bekontakčiu būdu. „O kalbant apie Ameriką, tai pati visiškai neseniai turėjau tokią patirtį, tad galiu pasakyti, kad jiems yra kur dirbti, nes aš telefonu arba laikrodžiu atsiskaityti galėjau ne daugiau nei trečdalyje vietų.
Jų terminalai lyg turi tą galimybę, bet mokėjimai neįvyksta. Amerikiečiai linkę, kad sumokėtum tiesiog paprasta kortele arba grynaisiais. Nors Amerika atrodo begalinio dydžio šalis, visgi šioje srityje jiems yra kur augti“, – teigia specialistė.
Jei nebūtų reikėję šiek tiek laiko praleisti Berlyne, drąsiai sakyčiau, kad galima be jokių sunkumų gyventi be grynųjų pinigų ar net bankinės kortelės. Tačiau būtent kelionė į Berlyną leido suprasti, kad grynieji visad pravers, net jei turite tik 7 eurus kišenėje.
