Įprastai Europoje donorų poreikis skaičiuojamas tūkstančiui gyventojų. Šiuo metu senajame žemyne vidutiniškai prireikia 33 donacijų 1000 gyventojų per metus, rašoma pranešime spaudai. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PTO) rekomendaciją, kad būtų patenkintas kraujo poreikis, reikia, jog bent 3 proc. visos populiacijos būtų nuolatiniais kraujo donorais ir kraujo dovanotų bent dukart per metus.
Geriau daugiau, bet rečiau
Pastebima, kad donorų skaičius didžiojoje dalyje Europos šalių mažėja kartu su gyventojų skaičiumi. Tačiau Nyderlandų kraujo centro „Sanquin“ tyrėjas prof. Wimas de Kortas teigia, jog kraujo centrai visose šalyse turėtų palaikyti maždaug tokį kiekį donorų, koks jis yra dabar.
„Kai yra daugiau donorų, kiekvienas iš jų kraujo gali duoti rečiau. Taip kraujo poreikis vis vien yra patenkinamas, o patiems donorams yra geriau, nes palaikomas geležies lygis kraujyje“, – sakė olandų profesorius. Tiesa, jis taip pat pastebėjo, kad išlaikyti donorus yra paprasčiau nei pritraukti naujų, tačiau esant didesniam donorų kiekiui, tikėtina, kad kraujo bus paaukojama įvairesnių kraujo grupių.
Ekspertas iš Nyderlandų šią savaitę vykusioje „Nacionalinio kraujo centro“ (NKC) mokslinėje konferencijoje „Šiuolaikinė kraujo komponentų transfuzija – nuo donoro iki recipiento“ skaitė pranešimą apie geležies sureguliavimą donoro kraujyje. Pasak olando, davus kraujo žmogaus organizmas netenka daug geležies, todėl prieš ir po procedūros reiktų valgyti daugiau maisto produktų su geležimi. Kai kurie kraujo centrai, anot W. de Kortas, donorams duoda geležies papildų: „Tai lengviau nei pakeisti žmonių mitybą.“
Paties olando su kolegomis šiais metais parengta studija parodė, kad daugiau nei 60 proc. žmonių daugumoje Europos šalių būtų pasiryžę aukoti kraujo ateityje – šis rodiklis žymiai didesnis nei skaičius žmonių, kurie jau yra aukoję kraujo, tad pritraukti daugiau žmonių nėra neįmanoma misija.
Vienas išgelbsti tris?
Minčiai, jog geriau pritraukti daugiau žmonių, pritarė ir kai kurie lietuvių specialistai. Pasak LSMU anesteziologo prof. Andriaus Maco, nereiktų gąsdinti potencialių donorų, jog būtina įsipareigoti kiekvienais metais kraujo aukoti maksimalų skaičių kartų.
„Žmogus neturėtų verstis per galvą, kaip jam reikia skubiai bėgti priduoti kraują, tačiau jeigu visi potencialūs donorai, geros valios žmonės, dovanotų kraujo kartą į metus ar net kelis, turėtumėm puikų rezultatą“, – tikino prof. A. Macas, konferencijoje skaitęs pranešimą „Nūdiena: Antikoaguliantai, kraujavimas ir antidotai“.
Jis primena, kad vienas kraujo donoras gali išgelbėti net tris gyvybes, mat atskiri kraujo komponentai – eritrocitai, trombocitai ir plazma – gali atitekti trims skirtingiems pacientams. Tiesa, prof. A. Macas pastebi, kad gausu ir atvirkštinių atvejų, kai vieną pacientą gelbėja keleto donorų paaukotas kraujas.
„Pacientams, kurie ūmiai nukraujuoja po operacijos, kartais užtenka vienos eritrocitų masės, kuri suteikia tokį postūmį, kad pakartoti transfuzijos nereikia. Tačiau yra tokių atvejų, kai pacientas serga kokia nors lėtine liga, kuriai paūmėjus vieną žmogų gelbsti daug donorų. – svarstė profesorius. – Kad ir kurią medicinos sritį bepaimsite, aukodami kraujo galite labai padėti žmonėms, kuriems būtinas kraujo komponentas.“
Padeda ir efektyvumas
Statistika rodo, kad vangiausiai į kraujo donorystę Europoje įsitraukę portugalai. Jau minėta olando prof. W. de Kortas apklausa atskleidė, kad tik 24 proc. apklaustų portugalų bent kartą iki šiol yra aukoję kraujo. Šioje šalyje taip pat mažiausiai žmonių (56 proc. apklaustųjų) būtų linkę aukoti kraujo ir ateityje.
Portugalijos pavyzdys išryškino ir kitą problemą. Donorų organizavimo patirtį šioje šalyje pristatęs transfuzijos medicinos specialistas Mario Chinas teigė, kad mažėjančio donorų skaičiaus problemą galima spręsti gebant efektyviai organizuoti donorų kraujo tiekimą.
„Seniau susidūrėme su problema, kad didelė dalis kraujo būdavo laikoma per ilgai, kraujo komponentai sugesdavo. Nors kraujo donorų Portugalijoje ir toliau nuosekliai mažėja kartu su populiacijos susitraukimu, tačiau po pertvarkos matome, kad atotrūkis tarp gautų donacijų ir perpylimo atvejų sumažėjo, tad akivaizdu, aukojamas kraujas panaudojamas efektyviau“, – pranešime pasakojo M. Chinas.
Nevirti savose sultyse
Mokslinėje konferencijoje pranešimus taip pat skaitė LSMU Kauno klinikų prof. Jūratė Gudaitytė, prof. Diana Bilskienė, dr. Diana Remeikienė, doc. Arūnas Gelmanas, prof. Kęstutis Rimaitis, VU Santaros ligoninės prof. Ligita Jančorienė bei Kroatijos kraujo centro transfuzijos specialistas dr. Tomislav Vuk.
„Nacionalinio kraujo centro“ vadovas Daumantas Gutauskas sako, kad bendradarbiavimas tarp trijų donorų kraują priimančių įstaigų, o taip pat ir su gydytojais, kuriems kraujo perpylimas yra kasdienė jų darbo dalis – itin svarbu, o tokios konferencijos leidžia pasidalinti patirtimi ir su užsienio ekspertais.
„Labai svarbus yra šviežias požiūris, nauji vėjai iš užsienio. Būna, kad kartais užsikonservuojame savo darbuose ir mintyse. Kai ko mes galime pamokyti juos, kai ko galime pasimokyti iš jų, bet visada yra naudinga keistis informacija. Manau, kad mums pravers įžvalgos apie donorų telkimą bei kraujo centrų darbo organizavimą“, – tvirtino NKC direktorius.
