Tam, kad paauglys nenukentėtų nuo piktavalių ar kibernetinių sukčių, jis turi ugdytis saugaus naudojimosi internetu įgūdžius ir nuolat gilinti savo žinias apie virtualioje erdvėje slypinčias grėsmes. Čia puikiu pavyzdžiu vaikams gali tapti patys tėvai. Pastariesiems rekomenduojama nepamiršti su atžalomis pasikalbėti apie interneto turinį, privatumo nustatymus ir internetinę prekybą.

Interneto saugumo ekspertai išskiria tris pagrindines grėsmes, su kuriomis gali susidurti paaugliai. Tai – turinio (pornografija, realus ar virtualus smurtas, patyčios, neigiamą įtaką sveikatai darantis turinys), bendravimo (nepilnamečiais apsimetę suaugusieji, sukčiai) ir elgesio (patyčios internete, seksualinis susirašinėjimas, neteisėtas pirkimas, pasinaudojus kito asmens duomenimis) grėsmės.

Kuriantis paskyras siūlo būti šalia

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Rytis Rainys taip pat pritaria, kad viena iš pagrindinių priemonių paaugliams išvengti grėsmių – elgtis kaip įmanoma atsargiau su asmeninių duomenų viešinimu internete bei kalbėtis ir būti atviriems su tėvais. Tačiau pastarieji gali imtis ir techninių priemonių, pavyzdžiui, tėvų kontrolės programinės įrangos.

„Tam yra skirtos net atskiros programėlės. Jei tėvai ruošia vaikui naują telefoną, galima pasirūpinti, kad jame būtų įdiegta tėvų kontrolės funkcija. Tokios programėlės, užrakinamos PIN kodu, leidžia apriboti turinį arba, pavyzdžiui, uždrausti prieigą prie bevielio interneto taškų“, – kalbėjo jis.

R. Rainys siūlė tėvams būti kartu su vaiku, kai paauglys kuriasi socialinio tinklo paskyras, nors, beje, „Facebook“ taisyklės sako, kad paskyra kuriama turėtų būti asmens ne jaunesnio nei 13 metų.

„Tėvai turėtų dalyvauti parenkant nustatymus, nes dažniausiai išankstiniai nustatymai nėra gerai užtikrinantys mūsų privatumą. Reikėtų nustatyti, kad paauglio nuotraukos būtų matomos tik draugams, kad vaikas susikurtų sudėtingą slaptažodį ir įsijungtų dvigubos autentifikacijos funkciją. Paaugliui taip pat reikėtų paaiškinti, kaip susikurti socialiniame tinkle atskiras grupes draugams, pavyzdžiui, klasės, kiemo, aptarti, kokį turinį galima jose platinti“, – vardijo kibernetinio saugumo specialistas.

Pasak jo, nereikėtų pamiršti kartu įspėti vaikų apie bendravimą internetinėje erdvėje su nepažįstamaisiais: patarti vaikams visada išlikti kritiškiems.

„Žinoma, išvengti, kad vaikas visiškai nebendrautų su nepažįstamais internete, sunku. Todėl tėvai jiems turi paaiškinti, kad suaugęs žmogus, turintis piktų kėslų, gali labai lengvai apsimesti paauglio bendraamžiu, tiek berniuku, tiek mergaite, gali dalintis netikromis nuotraukomis“, – akcentavo R. Rainys.

Piktavaliai žvejoja ir interneto žaidimuose

Kibernetinio saugumo ekspertas įspėjo ir dėl paauglių pamėgtų interneto žaidimų: juose dažnai ne tik žaidžiama, bet ir bendraujama. Tokiu būdu piktavaliai gali dalytis nuorodomis, kurias paspaudus įrenginiai gali apsikrėsti virusais ir kenkėjiškomis programėlėmis. Taip pat tarp interneto žaidimų narių gali pasitaikyti tokių, kurie ieško patiklaus jaunimo ir bando juos suvilioti per gerai skambančiomis investicijomis mažomis sumomis.

Paklaustas, su kokiomis problemomis dažniausiai į Nacionalinio kibernetinio saugumo centrą kreipiasi paaugliai, R. Rainys įvardijo tapatybės vagystes, kai kažkas svetimo žmogaus vardu sukuria paskyras ar tinklapius, o vėliau tą žmogų šantažuoja ar užgaulioja. Taip pat pasitaiko paskyrų perėmimo atvejų: tai dažniausiai nutinka naudojant per silpnus slaptažodžius ar juos atskleidus kitiems žmonėms.

Specialistas primena, kad vaikai, nukentėję internete, bet vengiantys pakalbėti su tėvais ar kitais suaugusiais, visada gali kreiptis pagalbos „Draugiškas internetas“ puslapyje arba jame nurodytu telefono numeriu. Susisiekus su šios iniciatyvos atstovais, bus sulaukta psichologo pagalbos, nukentėjus nuo išnaudojimo, šantažo ar patyčių.

Domėtis, kas aktualu paaugliams

Visuomenę skatinančios naudotis informacinėmis technologijomis ir mažinančios Lietuvos skaitmeninę perskyrą asociacijos „Langas į ateitį“ projektų koordinatorė Rita Šukytė sutinka, kad visų anksčiau išvardytų grėsmių taikiniu gali tapti paaugliai.

„Pavyzdžiui, žaidimuose dažniausiai sutinkamos grėsmės – netinkamų žaidimų pasirinkimas pagal amžių, pavyzdžiui, suaugusiems skirtuose žaidimuose gali būti daug smurto elementų, tačiau juose registruojasi ir žaidžia ir vaikai“, – kalbėjo ji.

Kalbėdama apie paauglių pamėgtus socialinius tinklus projektų koordinatorė išskyrė elektroninių patyčių grėsmę. Pasak jos, kiekvienas neigiamas komentaras gali turėti didelę įtaką asmens savijautai, o dažnai tokių komentarų pasitaiko ir ne po vieną.

„Svarbiausia yra bendrauti su savo vaikais – kaip ir apie visus kasdienius dalykus, taip ir apie internetą. Deja, gali būti jau per vėlu auklėti ar patarinėti, jei susirūpinama vaiko saugumu internete, kai jis jau paauglys“, – apibendrino R. Šukytė.

Tėvai taip pat turėtų nuolat domėtis, kas aktualu paaugliams. Jei suaugusieji nežinos, kas yra socialiniai tinklai „Snapchat“ ar „Instagram“, su pavojais juose susidūrę vaikai manys, kad į tėvus neverta kreiptis patarimo.

Užsakymo nr.: PT_82637089