Pilkas suolas ir ant teatro kolonos pakabinta šiukšlinė – rūkymo zonai būtini atributai – jau daugiau nei mėnuo pasitinka J. Miltinio dramos teatro lankytojus. Tokia atvira erdvė rūkaliams įrengta netgi ne vidiniame kieme ar kitame kampelyje toliau nuo pašalinių akių, o kultūros įstaigą reprezentuojančioje pusėje – prie pagrindinio įėjimo, vedančio į teatro kasas.
„Tikrai ne butaforija. Visi čia eina rūkyti. Kaip ne prie teatro, o kokios aludės būtų“, – nusistebėjo vienas viešinti pavardės nepanoręs teatro darbuotojas.
Kad suolelis, kadaise naudotas per spektaklius, dabar priglaudžia traukiančiuosius dūmą, mato ne tik patys teatralai. Laisvės aikštėje gyvenanti panevėžietė pasakojo ir pro savo buto langą ne kartą stebėjusi, kaip prie teatro durų, net kai nevyksta spektakliai, išeinama parūkyti.
Tokį patį vaizdą mato ir Laisvės aikštės praeiviai.
Teatro senbuviai apstulbę. Jiems net sunku vertinti tokią iniciatyvą teatro prieigose.
„Tai visiškai nedera su teatru, kultūros įstaiga. Tai netgi žemina teatro paskirtį. Net kalbėti apie tai nenoriu. Ir taip savaime aišku, jog negali šitaip būti“, – trumpai tarstelėjo pats jau du dešimtmečius nerūkantis aktorius Vytautas Kupšys.
Rūkymo vieta prie pagrindinio teatro įėjimo atrodo netinkama ir aktoriui bei miesto Tarybos nariui Laimučiui Sėdžiui.
„Rūkantiems turėtų būti įrengtos visiškai atskiros erdvės, o pro šitą vietą eina visi. Ta vieta tikrai nėra tinkama rūkymui“, – įvertino pats irgi nerūkantis L. Sėdžius.
Apsaugojo stogas
Panevėžio savivaldybės taryba dar 2014 m. Laisvės aikštę paskelbė nerūkymo zona. Išimtys padarytos čia veikiančioms lauko kavinėms. Apie tai, kad pešti dūmą aikštėje – draudžiama, informuoja čia sukabinti ženklai.
Nors J. Miltinio dramos teatras irgi įsikūręs aikštės pakrašty ir neturi lauko kavinės, kultūros įstaigos prieigose įrengtoje rūkymo zonoje pučiantys dūmus teisės akto visgi nepažeidžia. Mat jie turi nuo tokio draudimo saugantį stogą tiesiogine šio žodžio prasme.
Pasak Savivaldybės Teisės ir viešosios kontrolės skyriaus specialisto Rimanto Stakausko, net ir atvira vieta lauke po teatro stogu jau vertinama kaip pastato dalis ir neįeina į rūkyti draudžiamą zoną.
„Buvo šnekėta su teatro vadovu, įspėta, kad iš po stogelio neišeitų rūkyti, nes teks taikyti represines priemones. Pagal įstatymo raidę teatras, tokioje vietoje įrengęs rūkymo zoną, pažeidimo nepadarė. Iš moralinės pusės visaip galima manyti, pro ten vaikšto ir nerūkantys klientai, žiūrovai, tarp jų ir vaikai, bet iš teisinės neturėtume jiems ko prikišti“, – sako R. Stakauskas.
Į visus klausimus – vienas atsakymas
Ką pats teatro direktorius Leonas Blėdis, skaičiuojantis paskutines savaites eidamas šias pareigas, mano apie suolą rūkantiesiems teatro reprezentacinėje pusėje, išgirsti nepavyko. Mobiliuoju telefonu atsiliepęs direktorius, nė neišklausęs klausimo, pradėjo kalbėti tarsi nesuvokdamas situacijos.
„Mano paskutinė darbo diena lapkričio 7-oji. Atsistatydinu dėl asmeninių priežasčių“, – nė neklausiamas nežinia kodėl informaciją, nesusijusią su keliama problema dėl rūkymo zonos, vienu atsikvėpimu išpylė L. Blėdis ir nutraukė pokalbį.
Perskambinus dar kartą direktorius netgi vietoje atsiliepiant įprasto „klausau“ vėl it užsuktas išpyškino tą patį tekstą apie atsistatydinimą iš pareigų nuo lapkričio 7-osios.
Kadangi direktorius nesiteikė nė paaiškinti, kas dar, be jo, J. Miltinio dramos teatre atsakingas už ūkinę dalį, mat neseniai iš teatro pasitraukė ir jo pavaduotojas, teko kreiptis į šios įstaigos steigėją Kultūros ministeriją. Šios atstovė pažadėjo pati perskambinti direktoriui.
Tik po to paskambinus L. Blėdžiui, šis nebepakartojo to paties teksto. Šįkart vadovas panoro klausimus gauti raštu. Anot jo, atsakysiantis, kai galėsiantis.
Visgi į klausimus, kodėl rūkymo vieta įrengta reprezentacinėje vietoje ir ar dėl to nenukenčia teatro, kaip kultūros įstaigos, įvaizdis, direktorius vakar iki darbo dienos pabaigos nerado laiko atsakyti.
