„Esu vienas iš tų senamadiškų žmonių, darančių dalykus, kurie veikia. Bet jei matau, kad galiu sau leisti vienu ar kitu momentu kažką išmėginti, paeksperimentuoti, būtinai išnaudoju tą galimybę“,– smūgį keliu varžovui apibūdino S. Maslobojevas.
„Už tokius veiksmus skiriami papildomi taškai. Socialinė erdvė svarbi ir organizatoriams, ir dalyviams. Kuo daugiau mataisi socialinėje erdvėje, tuo dažniau tave kvies į įvairius turnyrus, o organizatoriai bus suinteresuoti, kad eitum aukščiausių tikslų, titulų link“, – pridūrė A. Šipaila.
Diuseldorfe vykusiame stipriausios pasaulyje kikbokso organizacijos turnyre „Glory“ S. Maslobojevas vienbalsiu teisėjų sprendimu nugalėjo iki tol pralaimėjimų nepatyrusį Azerbaidžano atstovą.
Kaip vyksta komunikacija tarp kovotojo ir trenerio?
„Patariu prieš kovą, tarp raundų. Iš tikrųjų svarbūs namų darbai, o vėliau tik kažką pakoreguoji. Būna pastebi, kad varžovas nemoka dirbti artimoje distancijoje arba šiaip „duodi žuvį“ vieną kitą. Dabar mažiau reikia, o prieš metus man net delnus skaudėdavo. Tikriausiai daugiau nuo manęs gaudavo, nei nuo varžovų“, – šypsojosi S. Maslobojevo treneris, pažvelgęs į savo auklėtinį.
Kovotojas tik patvirtino: „Pirmose kovose, kai dar nedirbau su Andriumi, išeidavau į ringą ir zvimbdavo ausyse, tiek būdavau emociškai perdegęs. Nieko nematai, negirdi ir tik po kovos supranti, kad ji jau įvyko. Dabar viskas kitaip. Išeinu šaltu protu, žinau, ką ir kaip darysiu. Iš visos minios išskiriu tik vieną balsą – trenerio.“
Paprašytas įvertinti „Glory“ turnyro lygį, A. Šipaila griebėsi ir palyginimų iš krepšinio.
„Jei būtume pirmą kartą dalyvavę varžybose užsienyje, būtų keista. Bet esame kovoję Kinijoje, Monake, Indonezijoje, Malaizijoje ir kitur. Aukšto lygio organizacijose viskas vyksta panašiai. „Glory“ laikoma aukščiausia lyga, bet nemanau, kad nuvažiavus žaisti NBA komandoje, ar „Barcelonoje“ labai dideli skirtumai išryškėtų. Lygos skirtingos, bet priėmimas panašus“, – sakė jis.
Anot trenerio, Lietuvos kovotojus užsienyje seka ir žino visame pasaulyje: „Anksčiau buvau nustebęs, kad jie ne tik Sergejų žino, bet ir kitus Lietuvos kovotojus. Lygis Lietuvos kovotojų yra aukštas, dalyvauja tarptautiniuose turnyruose. Šie metai – lietuvių atsiskleidimo, juos pastebi įvairiose organizacijose. Boksininkas Egidijus Kavaliauskas kovos dėl pasaulio čempiono diržo, Julius Anglickas grumsis „Bellator“ turnyre. Gal mūsų šalies žmonių mentalitetas toks, kad jiems norisi visuomet priekaištauti, būti nepatenkintiems. Savam kieme gal pranašu nebūsi.“
„Būna, kai lipi iš duobės, tave traukia atgal, – juokėsi S. Maslobojevas. – Kartais vos ne pradedu tikėti, kad gal tikrai aš nieko vertas, gal aš tik kaime galiu kovoti, nors esame laimėjęs ir pasaulyje, ir Europoje, profesionaliuose ringuose kovojęs visame pasaulyje. Nustembi tuomet, kai tave pripažįsta pasaulio elitas. Būna žmonės paskaito man komentarus, aš pats jų neskaitau. Pasijuokiame ir tiek.“
Jau mažiau nei po savaitės A. Šipaila su savo auklėtiniais ruošiasi ginti Lietuvos garbę WAKO pasaulio kikbokso čempionate Sarajeve, kuris, kaip apibūdino Kuvalda, yra „mėgėjų turnyras, kuriame dalyvauja visi profesionalai“.
„Krepšinio terminais kalbant būna varžybos savose lygose – Eurolygoje, NBA – o tuomet visi susirenka pasitikrinti jėgas čempionatuose. Profesionalų taisyklės – kad patiktų žiūrovams, o mėgėjų kitokios. Čia svarbi technika, kovojama su visomis apsaugomis, trumpesni ir intensyvesni raundai“, – pasakojo treneris.
Anot jo, sudėtinga kovotojams palaikyti aukštą sportinę formą visus metus: „Bokse būna viena kova per metus, o čia jų daugiau ir nežinai, kada sulauksi kvietimo. 100 proc. pasiruošti sunku, būna juk ligos, mikrotraumos, žiūrovai nesupranta, ką kovotojas tuo metu išgyvena. Kartais pralaimi ir visi smerkia. KOK turnyre Sergejus buvo pralaimėjęs, bet jam tuomet plyšo kryžminiai raiščiai pirmame raunde. Tokios būklės kovoti kitus raundus nėra taip paprasta. Žiūrovas iš šono to nemato ir jam viskas atrodo kitaip.“
Daugiau – žiūrėkite DELFI TV laidoje „Sportinė forma“.
