Apie tai, kaip apsaugoti savo asmens duomenis ir pinigus bankų sąskaitose, DELFI laidoje kalbėjosi su SEB banko Prevencijos departamento direktoriumi Audriumi Šapola bei Policijos departamento atstovu spaudai Ramūnu Matoniu.
Vienas prisijungimas – „viso gero“, pinigai
Apie siaučiančius sukčius DELFI rašė dar praėjusią savaitę. Tada nuo tokių asmenų nukentėjusi šeima pasakojo, kad, netikėtai sulaukę žinutės iš SEB banko, jog reikia atsinaujinti „SMART-ID“ programėlę, jie, paspaudę keletą mygtukų, prarado 1,5 tūkst. Eur.
Laidoje A. Šapola sakė, kad pats sukčiavimo būdas, kai sukčiai apsimeta kuo nors kitu, nėra naujas, tačiau priemonė, kuria tai daroma, – pakankamai nauja.
Jo teigimu, SMS žinutės bankų vardu yra masiškai siunčiamos gyventojams, o dalis nukentėjusių – ir SEB banko klientai.
„Pati žinutė atrodė taip, lyg ją būtų siuntęs mūsų bankas. Ji patekdavo į tą patį banko anksčiau siųstų žinučių srautą, o žinutėje būdavo nuoroda su trumpu tekstu, pvz.: „Atnaujinkite savo paskyrą.“
Jeigu žmogus paspausdavo nuorodą, jį nukreipdavo į tinklalapį, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodydavo lyg būtų SEB banko internetinės bankininkystės paskyra, tačiau geriau pasižiūrėjus akivaizdu, kad tai nėra mūsų tinklalapis, nes adresas, kuris matyti, visiškai skiriasi“, – apie šiuo metu vykdomas apgaules pasakojo specialistas.
Jo teigimu, jeigu norima prisijungti prie savo banko paskyros, tai daryti reikėtų per oficialų banko tinklalapį arba pačiam internetinės bankininkystės adresą įvedus naršyklės laukelyje.
„Niekada nespauskite nuorodų“, – apie vėliau skaudžiai finansiškai kainuojančias klaidas sakė jis.
A. Šapola užsiminė, kad sukčių žinutės telefone atsiduria prie ankstesnių iš tiesų bankų siųstų žinučių, o sukčiai tiesiog naudojasi bankų vardu.
„Dėl tam tikrų spragų telekomunikacijų sistemose tai yra padaroma, ir padaroma nesudėtingai. Siųsdami žinutes sukčiai gali keisti parametrus, – atrodo, jog žinutės atėjo iš banko ar kitų institucijų ir panašiai“, – sakė jis ir teigė, kad bankas bando atkreipti telekomunikacijų bendrovių dėmesį, nes tai yra rimta saugumo spraga, kuri gali sukelti problemų ne tik bankams.
Laikas – pinigai. Pasakė, ką daryti
Pirmieji tokio pobūdžio sukčiavimo atvejai, kaip teigė specialistas, SEB banke pastebėti dar prieš keletą mėnesių, iškart buvo pranešta policijai.
Visgi finansiškai nukentėjusiųjų išvengti nepavyko, kaip teigė, vien SEB banke nuo sukčių nukentėjo kelios dešimtys žmonių.
„Jeigu žmogus vis dėlto paspaudė nuorodą, rekomenduotume pirmiausia kreiptis į banką, ypač, jei patyrėte finansinį nuostolį. Kuo greičiau kreipsitės, tuo didesnė tikimybė, kad visus pinigus ar dalį pinigų jums pavyks susigrąžinti“, – įspėjo specialistas.
Jis pasakojo, kad bankui pavyko sustabdyti ne tik nemažą dalį įtartinų pavedimų, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo inicijuoti sukčių, tačiau ir klientams grąžinti dalį prarastų pinigų.
Paklausus, kas šiandien turi edukuoti gyventojus, kad šie nenukentėtų nuo sukčių, specialistas teigė, kad bankai tai daro nuolatos.
„Mes apie tai kalbamės Lietuvos bankų asociacijoje (LBA) ir galvojame, kokiais būdais dar galėtume pasiekti vartotoją, nes, akivaizdu, nusikaltėliui, veikiančiam elektroninėje erdvėje, šiais laikais yra žymiai lengviau „nulaužti“ ne finansų įstaigą, bet paprastą bankinių paslaugų gavėją“, – sakė jis.
A. Šapolos nuomone, ateityje siaučiančių sukčių tik daugės.
Netenka nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių
Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis DELFI pasakojo, kad policija šiandien didesnio nei įprastai sukčių suaktyvėjimo nepastebi, tačiau kas mėnesį nuo tokių ir panašių atvejų nukenčia vis dar didelis skaičius gyventojų.
„Jeigu žiūrėtume sukčiavimų statistiką, mes visus sukčiavimus registruojame po vienu straipsniu, neišskiriame elektroninių, telefoninių, tai mes tokių sukčiavimų per mėnesį turime apie 200, o šiemet per 8 mėn. tokių yra beveik 1,7 tūkst.
Tai yra nemažas skaičius, o tendencijos, žiūrint keletą metų, yra panašios – nei labai didėja, nei labai mažėja“, – situaciją komentavo jis.
R. Matonis sutiko įvardyti ir pačius populiariausius sukčiavimo atvejus.
„Pagal mūsų tyrimus ir pagal tai, kiek į mus kreipiasi žmonės, populiariausias sukčiavimo būdas šiandien yra perkant prekių internetu, daugiausia – automobilius. Nuo tokio sukčiavimo žmonės nukenčia labiausiai.
Antroje vietoje – kai paskambinama telefonu ir iš žmonių išviliojami elektroninės bankininkystės duomenys.
Taip pat populiarūs elektroniniai laiškai, pranešimai apie laimėjimus loterijose, SMS žinutės, telefoniniai skambučiai su siūlymais investuoti arba atsiunčiama netikrų svetainių, kuriose siūloma greitai praturtėti, nuorodų“, – aiškino jis.
Bendrai sukčiai, policijos atstovo teigimu, iš gyventojų išvilioja nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių eurų.
„Reikia netikėti, kad įmanoma stebuklingais būdais praturtėti kažkur investavus nedidelę pinigų sumą ir per kelias savaites ar mėnesius tapti milijonieriumi.
Stebuklų pasaulyje nebūna ir, jeigu žmogus mato tokį pasiūlymą, jis turėtų baigti bendrauti su tokiu asmeniu“, – įspėjo R. Matonis.
