Pirmadienį finansų ministras dalyvavo forumo Europos lyderių diskusijoje dėl Europos globalios lyderystės klimato kaitos ir tvaraus vystymosi plėtros klausimais. Priimdamos 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., Europos Sąjungos (ES) ir kitų pasaulio šalių vyriausybės įsipareigojo siekti tvaraus ekonomikos vystymosi. Lietuva palaiko šį siekį – „žalioji“ ekonomika yra vienas iš Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ prioritetų.
„Priimdami Paryžiaus susitarimą, įsipareigojome siekti tvaresnės ekonomikos ir skirti tam reikalingas lėšas. Mūsų tikslas – ne sekti novatoriškiems sprendimams iš paskos, o nuolat būti priekyje ir tapti geriausia finansinių paslaugų jurisdikcija regione“, – ministerijos pranešime cituojamas finansų ministras V. Šapoka.
Iki šiol Lietuva jau nemažai nuveikė tvarių finansų srityje, ženklią ES investicijų dalį (1,3 mlrd. eurų) 2014–2020 m. skirdama tvarios plėtros tikslams, pažymima Finansų ministerijos pranešime. Pernai Vyriausybė viena pirmųjų Europos Sąjungoje rinkoje išplatino žaliųjų obligacijų emisijas, kurių metu pritrauktos lėšos bus panaudotos žaliesiems projektams įgyvendinti – daugiabučių modernizavimui ir energetiniam efektyvumui didinti. Lietuvos pastangos diegti naujoves buvo įvertintos Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko – pernai mūsų šalis apdovanota aukso medaliu už daugiabučių namų renovacijos projektą, o šiemet vienos iš Lietuvos žemės ūkio įmonių projektas buvo taip pat įvertintas aukso medaliu.
Be to, mūsų šalis pirmoji kartu su Europos Komisija ir ERPB pradeda vykdyti tvarių finansų projektą, kuris suteiks finansinėms institucijoms daugiau galimybių pritraukti lėšų Lietuvos įmonių finansavimui bei sukurs sąlygas ateiti naujiems tarptautiniams investuotojams. Jo metu bus rengiamas Lietuvos veiksmų planas dėl tvarių (žaliųjų) finansų bei Žaliojo finansų instituto įsteigimo Lietuvoje galimybių studija.
