Jei Vilniaus meras būtų nuoseklus, tai tą pačią naktį būtų pašalinęs atminimo lentas ir A. Kovneriui (raudonasis partizanas – remiuosi A. Aleksandravičiaus straipsniu „Lietuvos kaimų „krištolinės naktys“), ir Menachem Begin (remiuosi „Wikipedia“ straipsniais „Deir Yassin massacre“ bei „King David Hotel bombing“) ar tai NKVD karininkei, kuri be kitų Lietuvos partizanų, dalyvavo suimant tą patį Joną Noreiką. Jau nekalbant apie paminklų Stalino saulę vežusiems Petrui Cvirkai ar Salomėjai Nėriai išgabenimą į Grūto parką.
Vis dėlto, Vilniaus merui užkliuvo tik nė vieno nekalto nenužudžiusio Škirpos ir Lietuvos teismų reabilituoto Noreikos (kurio žmonos keptas bandeles žydų vaikams nešiojo Noreikos dukrelė) atminimo ženklai, o iš tiesų nekaltus žmones žudžiusių veikėjų paminklinės lentos jam nekliūva. Toliau, dar įdomiau – tūlas Bruveris savo naujausiame opuse jau net klausia, kiek lietuvių talkino žudikams, užtikrindami sklandų viso Holokausto mechanizmo veikimą? Įsiklausykit – VISO Holokausto. Net ne Šiauliuose ar Kaune. O VISO. Visoje nacių imperijoje. Autoriui jau vaidenasi, kad lietuviai aptarnavo visą nacių žudymo mašiną – nuo vietinės reikšmės getų kūrimo (prašyčiau lietuvių – Gestapo ir SS Totenkampfo karininkų bei Hitlerio patarėjų ir patikėtinių lietuviškas pavardes į sceną) iki Aušvico ir kitų, ne Lietuvos (okupuotos Lietuvos) teritorijose buvusių lagerių. Kodėl taip yra svarbu (tai iš tiesų yra svarbu) sužinoti, kiek lietuvių talkino naciams ir taip neįdomu sužinoti kiek lietuvių ir žydų talkino sovietams 1940-1941 ir 1944-1953 naikinant lietuvius? Kodėl akcentuojamas Škirpa, kuris nė pirštu nepalietė jokio žydo gete, tačiau neminimi Dušanskis, Rachmanas ir panašūs veikėjai?
Gal todėl, kad tiek didelė dalis asmenų, dabar valdančių Lietuvą, tiek didelė dalis intelektualų, reikalaujančių pasmerkti Škirpą ar Noreiką ir dešiniuosius vadinančių neonaciais ar antieuropiečiais, apsiavusiais kaustytais batais, ir antiliberalais (tarytum būti liberalu yra kiekvieno prievolė) tiesiog garsiau rėkia? Gal todėl tie, kurie reikalauja istorinio teisingumo (jei nuėmėte Generolo Vėtros lentą, tai nuimkite ir nkvdistų, kitų teroristų ar raudonųjų partizanų, netgi prisidėjusių prie žudynių Kaniūkuose ir kitur atminčiai skirtas lentas, kurių tiek Vilniuje, tiek visoje Lietuvoje daugiau, nei atminimo lentų partizanams, kovojusiems prieš sovietus) ir yra vadinami neonaciais, nes iš tiesų bijoma tiesos, todėl norima tiesos paieškas nuvertinti iki neonacizmo?
Teisingumas neturi būti vienos tautos privilegija. Ir negali viena totalitarinė žudymo sistema – nacizmas būti labiau smerkiama nei kita, totalitarinė žudymo mašina – komunizmas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.