Lenktynininkas Benediktas Vanagas varžybų metu greit ir daug manevruoti važiuojant dideliu greičiu – įpratęs, tačiau tokiems įgūdžiams įgyti prireikė ne vienerių metų treniruočių. Vis tik lenktynininkas pripažino, kad važiuojant tokiu greičiu pavyksta susikoncentruoti tik į vairavimą ir šturmano perduodamą informaciją, mat jei dar reikėtų sužiūrėti kiekvieną šalia trasos stovintį žiūrovą, anot lenktynininko, tokių rezultatų pasiekti nepavyktų.

„Lenktynių trasa nuo gatvės tuo ir skiriasi, organizatoriai pasirūpina ir sudaro visas sąlygas, kad lenktynininkai galėtų siekti kuo geresnio rezultato. Trasos yra uždaros, atitvertos nuo žiūrovų, todėl mes galime važiuoti ramiau. Gatvėje vairuotojas negali susikoncentruoti tik į vairavimą, jis turi matyti visus eismo dalyvius, pastebėti jų veiksmus, kartais, netgi numatyti kelis žingsnius į priekį, todėl sąlygų grietai važiuoti gatvėje nelieka“, – sakė B. Vanagas.

Gatvėse kliūčių yra daugiau

Sportininkas aiškino, kad kiekvieną kartą automobilį vairuojantis žmogus privalo būti pasiruošęs reaguoti į įvairias, kartais netikėtas, aplinkybes. Tad svarbu, kad vairuotojas įvertintų ne tik savo reakcijos laiką, per kurį jis gali priimti atitinkamus sprendimus, tačiau ir laiką, per kurį jo automobilis galės sustoti. B. Vanagas pabrėžė, kad kliūčių miesto gatvėse yra daugiau nei uždaroje lenktynių trasoje.

„Mano baisiausias košmaras, kad prieš automobilį gali išbėgti vaikas. Viršijus leistiną greitį galimybė, kad automobilio tokiu atveju nepavyks sustabdyti laiku, išauga kelis, o kartais net dešimtis, kartų. Todėl labai svarbu, kad vairuotojai laikytųsi nustatyto leistino greičio, o jei reikia, važiuotų lėčiau, bet saugiai“, – sakė B. Vanagas.

Benediktas Vanagas papasakojo apie galimus Dakaro iššūkius Saudo Arabijoje

Vairuotojo ir automobilio reakcijos laikas

Lenktynininkas pripažino, kad greitis turi didelę įtaką reakcijai ir jos laikui bei stabdymo keliui. Anot pašnekovo, didėjant greičiui sunkiau pastebėti kliūtis, o taip pat trumpėja ir laikas per kurį galima priimti sprendimus. Visgi Sportininkas pastebėjo, jog net jei į kelią išbėgusį žmogų ar žvėrį gebėsite pastebėti iškart, esant dideliam greičiui ne visada automobilis sustos laiku.

B. Vanagas aiškino, kad greitis tampa dar pavojingesnis, kai keičiasi eismo sąlygos ir susidaro galimybė automobiliui slysti. Lenktynininkas pasakojo, jog tokiu atveju itin svarbu įvertinti kelio būklę ir pasirinkti saugų greitį.

Jokių staigių judesių

Vis tik tiems, kurie nori aplenkti lėčiau važiuojančius, lenktynininkas patarė vairą sukti tolygiai ir vengti staigių judesių. Mat staigiai manevruojant automobilio padangos taip pat gali prarasti sukibimą ir automobilis gali pradėti slysti ar tapti nevaldomas. Tiesa, lenkimo manevrai taip pat turėtų būti atliekami neviršijant greičio.

Lenktynininkas teigė, jog didelis greitis mieste neturi būti toleruojamas, mat tai, kokius veiksmus atliks vienas vairuotojas, gali lemti kitų eismo dalyvių gerovę ar net sukelti pavojų paties vairuotojo ir aplinkinių gyvybei.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.