„Anksčiau po Europą keliavau nuosavu automobiliu, dabar jau antras atostogas iš eilės kelionės tikslą pasiekiame traukiniu. Keliaujant su vaikais toks būdas daug patrauklesnis ir smagesnis. Vien tai, kad pasirinktą miestą pasieki ne pavargęs po už vairo praleistos dienos ir vakare gali iškart leistis į pažintį su nematytu senamiesčiu, suteikia traukiniams daug privalumo“, - pasakoja „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas, šiemet geležinkeliu su žmona ir trimis vaikais nukeliavęs daugiau nei 5000 km.
Privalumas ir tai, kad kelionės metu nereikia vairuoti, aiškintis kuriuo keliu pasukti, o gali linksmai leisti laiką su šeima - žaisti įvairius žaidimus su vaikais, nueiti papietauti į vagoną restoraną, žiūrėti filmą ar užsiimti kita smagia veikla.
Šios dvi savaites trukusios kelionės metu traukiniuose praleista apie 70 valandų, o tai trys paros - tikrai nemažas laiko tarpas, kuris išnaudotas bendravimui, o ne vairavimui. Panašiai tiek būtų reikėję praleisti ir važiuojant automobiliu, o tai reiškia, kad 3 iš 14 dienų būtų ne tokios pilnavertės.
„Vien tai, kad vaikams nekyla klausimų - „kada stosim?“, „kiek dar važiuoti?“, kurie nesibaigia važiuojant automobiliu, yra didelis kelionės palengvinimas. Čia jie žino grafiką, į tualetą gali nueiti kada nori, galim kartu žaisti stalo žaidimus, kelionės kokybė visai kita“, - dalinasi įspūdžiais Mantas.
Vienas bilietas - visiems Europos traukiniams
Keliauti traukiniais gana paprasta - reikia tik užsiregistruoti visoje Europoje veikiančioje „InterRail“ sistemoje ir nusipirkti „Traukinio pasą“ norimam laikotarpiui. „Lietuvos geležinkeliai“ prie šios sistemos prisijungė 2018 m. vasarą, tad maršrutą jau galite planuoti ir iš Lietuvos.
Paprastai bilietas perkamas konkrečiam dienų skaičiui, kurias ketinate praleisti keliaudamas traukiniu per mėnesį. Pavyzdžiui - 7 dienas per mėnesį. Paskui „InterRail“ interneto puslapyje arba mobilaus telefono programėlėje pažymėti kuriomis dienomis ketinate keliauti ir susidėlioti maršrutą. Jis neturi būti tikslus, svarbiausia nurodyti dienas kuriomis keliausite. Maršrutą galima rinktis ekspromtu, kai atvažiavus į miestą ir jį apžiūrėjus, kitos kelionės kryptį pasirenkate tiesiog stotyje žvilgtelėję į traukinių tvarkaraštį.
Su „Traukinio pasu“ kelionės galima keliauti beveik visais tarpmiestiniais ir šalies vidaus traukiniais, tik į kai kuriuos maršrutus (pavyzdžiui, norint važiuoti praktiškai visais naktiniais traukiniais ir kai kuriais kitais maršrutais) vietas reikia rezervuoti iš anksto, o tai kainuoja papildomai. Rezervacija rekomenduojama ir į tuos traukinius, į kuriuos paprastai išperkami visi bilietai. Priešingu atveju teks važiuoti stovint.
„Kai kur rezervacija tik rekomenduojama, bet didelė tikimybė, kad to nepadaręs stotyje sužinosite, jog vietų traukinyje nebėra. Tuomet reikės ieškoti kito traukinio arba kelias stoteles važiuoti stovint. Jei norite naktį ir miegoti, ir keliauti, rezervacija – būtina. Rezervacija naktiniame traukinyje kainuoja panašiai kaip hostelis. Tiesa, bent man, traukiniuose gerai išsimiegoti nepavykdavo, nes jis juda, stoja, leidžia įvairius garsus“, - pasakoja Mantas.
Dvi savaitės - 7 valstybės
Šiemet šeima per 2 savaites traukiniais nuvažiavo daugiau kaip 5 tūkstančius kilometrų. Pradėję kelionę Balstogėje stabtelėjo Varšuvoje, paskui per Berlyną vyko į Vokietijos miestą Soltau, kuriame įsikūręs žymusis atrakcionų miestelis „Haide Park“ ir čia praleido dvi dienas.
Išbandžiusi visus atrakcionus šeima per Miuncheną ir Veroną dviem dienoms nuvyko į Veneciją, iš kurios per Zagrebą vyko į Splitą, o iš šio miesto keltu pasiekė Bračo salą - vieną gražiausių Kroatijos kurortų, kur ilsėjosi visą savaitę. Paskui per Vieną ir Varšuvą grįžo į Balstogę, iš kur keliavo namo.
„Pirmąją savo kelionę traukiniu po Europą buvome suplanavę su ilgesniais stabtelėjimais keliuose miestuose ir grįždami, bet tai nepasiteisino. Grįžtant geriausia planuoti kuo trumpesnę kelionę, nes įspūdžių jau būna pakankamai ir norisi greičiau namo. Ir taip kelionės gaunasi tikrai turiningos, vargu ar tiek visko planuotume nuveikti važiuodami automobiliu“, - sako Mantas.
Per dvi savaites šeima traukiniu pravažiavo iš viso septynias užsienio valstybes: Lenkiją, Vokietiją, Italiją, Austriją, Slovėniją, Kroatiją, Čekiją.
Manto patarimai keliaujantiems traukiniu:
• „InterRail“ bilietams kelis kartus per metus taikomos nuolaidos. Tad verta kelionę pradėti planuoti iš anksto, kad pasinaudotumėte nuolaida.
• Jei planuojate visą maršrutą iš anksto, persėdimams numatykite bent valandą, nes traukiniai nors ir retai, bet būna, kad vėluoja.
• Visada ilgesnėje kelionėje turėkite užkandžių ir gėrimų. Nors šią vasarą maitinimas traukiniuose buvo puikus, tačiau kartais vidiniuose maršrutuose jo nebūna arba galima nusipirkti tik traukinio palydovų siūlomų ne itin patrauklių užkandžių.
• Kelionė naktiniais maršrutais paprastai trunka ilgiau nei dieną, o miego sąlygoms jautresniems žmonėms vargu ar pavyks gerai išsimiegoti. Kita vertus, naktiniai traukiniai padeda taupyti bendrą atostogų laiką: tuo pat metu ir miegate, ir judate link naujo kelionės tikslo.
• Traukinys - patraukli priemonė keliauti su vaikais. Iki 12 metų „Traukinio pasai“ jiems nemokami, vyresniems taikomos nuolaidos.
• Rezervacijos bilietai dažniausiai yra popieriniai – jie siunčiami paštu arba atspausdinami kasoje. „Traukinio pasai“ – tik popieriniai.
Darbai Kauno geležinkelio mazge
Šiuo metu statomas „Rail Baltica“ geležinkelio ruožas Kaunas – Palemonas yra sudėtinė Kauno geležinkelio mazgo dalis. Kauno geležinkelio mazgas, taip pat apimantis Jiesia-Kaunas, Jiesia-Rokai ir Rokai-Palemonas ruožus, bus vienas moderniausių geležinkelio mazgų per kurį važiuos visi „Rail Baltica“ traukiniai.
Ruožas Jiesia-Kaunas baigtas rekonstruoti dar 2015 m. rugpjūtį, o Jiesia-Rokai ruožas – 2018 m. spalį. Šių metų rudenį planuojama pasirašyti sutartį su rangovais ir pradėti atkarpos Rokai-Palemonas rekonstrukcijos darbus.
Kauno geležinkelio mazgo ruože Kaunas – Palemonas šiuo metu vykdomi pagrindiniai „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimo darbai: šalia 1520 mm pločio vėžės geležinkelio kelio tiesiamas naujas 1435 mm pločio vėžės geležinkelio kelias, įrengiami iešmai kartu su visa kita reikalinga „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūra.
Šiame ruože darbus ketinama baigti iki 2021 metų vasario mėn. pabaigos.
Į kokius miestus važiuosime
• Bendras „Rail Baltica“ ilgis per tris Baltijos valstybes siekia 870 kilometrų. Lietuvoje europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir pasieks Taliną.
• „Rail Baltica“ projektas taip pat numato atskira atšaka sujungti Kauną ir Vilnių.
• Numatyta, kad per visą „Rail Baltica“ trasą būtų nutiestas elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės dvikelis, kuriuo keleiviniai traukiniai galės judėti 249 km per valandą greičiu, o krovininiai – 120 km/h.
• Per Lenkiją nauja vėže galima pasiekti Balstogę ir Varšuvą, o iš Lenkijos sostinės – pagrindinius Vakarų Europos miestus. Pavyzdžiui, iš Varšuvos jau dabar galima geležinkeliu keliauti į Berlyną, o iš ten pasiekiami visi didieji Vakarų Europos miestai.
• Iš Varšuvos traukiniais taip pat galima nukakti į Prahą, Vieną, Bratislavą.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
Užsakymo nr.: PT_81783525