Kas gi priklauso šiam elegancija garsėjančiam ketvertukui? Pirmiausia, tai – Uljana Sergejenko, mados dizainerė, juntanti nenumaldomą trauką turbanams ir nusipelniusi ovacijų už otkutiūrinę kolekciją Paryžiuje šį mėnesį.
Antra žvaigždė – Jelena Perminova, manekenė, žiniasklaidos magnato milijardieriaus Aleksandro Lebedevo žmona.
Trečia stiliaus ikona – Vika Gazinskaja, taip pat mados dizainerė, šukuosenas mainanti taip dažnai, kad galėtų susirungti su Davidu Beckhamu, ir neabejinga vintažiniams siluetams.
Ir, pagaliau, – Miroslava Duma, rusų senatoriaus duktė, mados naujienų svetainės „Buro 24/7“ įkūrėja.
Nepriekaištingas jų įvaizdis įtikinamai įrodo, kad rusiškas stilius, dėl nusistovėjusių stereotipų paprastai siejamas su nežabotu rėksmingumu ir vulgarumu, palaipsniui evoliucionavo į šį tą kur kas labiau sofistikuoto ir rafinuoto.
Kitados gyvavusi Sovietų Sąjunga mados industrijos atžvilgiu buvo beviltiško įšalo zona, o iki paskutinio praeito amžiaus dešimtmečio Rusijoje nebuvo nei mados butikų, nei padorių mados žurnalų. 1991-aisiais įvykęs Sovietų Sąjungos žlugimas viską iš esmės pakeitė. Štai kaip apie tą laiką kalba Miroslava Duma: „Tas jausmas sklandė ore. Buvo neįmanoma nejusti ir nesuvokti, kad artėja permainos. Man nuolatos buvo diegiamas įsitikinimas, kad nebrangi ir nemadinga suknelė yra viskas, ko galiu norėti.“
„Nežinojau, ką reiškia būti propagandos instrumentu, tačiau vis susimąstydavau, kodėl turi būti būtent taip. Buvau dar per jauna, kad suprasčiau politines potekstes, bet jutau savyje pasipriešinimo dvasią. Parduotuvėse siūlomas drabužių asortimentas buvo tiesiog apgailėtinas, o aš buvau aistringa Holivudo aukso amžiaus ikonų gerbėja, todėl stiliaus triukų mokiausi žiūrėdama filmus, kuriuose vaidino Katharine Hepburn, Cary Grantas ir Marilyn Monroe“, – sako M. Duma.
Po Perestroikos Rusijos dizaino pramonė, kad ir pasikeitė, tačiau liko ribota, nepaisant ypač pagerėjusios kai kurių visuomenės sluoksnių gyvenimo kokybės. Vis dėlto ilgainiui žmonių skonis ėmė keistis. „Didelė dalis jaunimo stengiasi kuo labiau nutolti nuo vadinamojo rusiško kičo“, – tvirtina M. Duma.
Anksčiau rusai pripažindavo vien užsienio dizainerius ir susiviliodavo tik garsiomis etiketėmis bei pompastiškais apdarais, tačiau dabar įžymybės vis dažniau puošiasi minėtos V. Gazinskajos arba Aleksandro Terechovo kurtomis sukniomis.
„Rusija neturi mados istorijos, tačiau įvyko mąstymo revoliucija. Vikos, Uljanos Sergejenko, „Nina Donis“ ir A. Terechovo siūlomi ansambliai rodo, kad Maskva turi potencialą tapti mados sostine“, – mano M. Duma.
M. Dumos vaidmuo toje mąstymo revoliucijoje, kitaip nei dizainerių, kiek mažiau susijęs su mados kūrimu. Kurį laiką moteris vadovavo žurnalo „Harper‘s Bazaar“ Rusijos redakcijai, tačiau pamažu suvokė, kad ateitis priklauso internetiniai žiniasklaidai, todėl įkūrė portalą „Buro 24/7“. Jis yra skirtas madai, menui, architektūrai, kinui, muzikai ir stiliui.
Kol kas pasiekiama tik Rytų Europai skirta „Buro“ versija, tačiau svetainę planuojama paleisti ir anglų, prancūzų bei arabų kalbomis, taip pat sukurti Azijai skirtą versiją. Dabar M. Duma – laisvai samdoma publikacijų autorė.
– Kokia yra tipinė jūsų dienotvarkė?
– Mano darbo diena netelpa į 12 valandų ribas. Su redaktoriais ryšį palaikau ištisą parą, kadangi tada, kai Maskvoje, kur gyvenu, naktis, Niujorke – tik pavakarys. Paprastai tenka dalyvauti keliuose verslo susitikimuose, aptarti „Buro“ ir kitų firmų bendradarbiavimą, reklamą, naujus projektus, be to, nuolatos seku naujienas. Jei turiu laisvo laiko, lankausi parodose, taip pat mėgstu būti su šeima. Dvejų metų sūnus, vyras ir kiti artimieji – vienas iš didžiausių mano prioritetų.
– Kaip ryte nutariate, kuo rengtis?
– Dizainerė Donna Karan sykį yra pasakiusi, kad jei susiruošti nepakanka 20 minučių, vadinasi, turite bėdų su išvaizda. Aš visiškai pritariu šiam teiginiui. Nesuprantu moterų, kurios, pravėrusios milžiniškos drabužinės duris, sako, kad neturi kuo apsivilkti.
– Kaip apibrėžtumėte rusišką estetiką?
– Pernai visi kraustėsi iš proto dėl dailių siluetų ir tobulų linijų, tačiau šiaip skirtingiems Rusijos dizaineriams būdingas savitas stilius. Tarkim, V. Gazinskajos modeliai dažnai primena ankstyvuosius Cristobalo Balenciagos darbus, tačiau jie paįvairinti šiuolaikiška grafika.
– Kuris dizaineris jums imponuoja labiausiai?
– Mėgstamų tikrai nemažai, tačiau esu ištikima V. Gazinskajai, „Marni“, „Chanel“, Phoebe Philo, Rafui Simonsui, „Ostwald Helgason“, „Proenza Schouler“...
– Kokias knygas laikote ant stalelio prie lovos?
– Mėgstu klasikinę rusų literatūrą: Nikolajų Gogolį, Nikolajų Leskovą, Ivaną Turgenevą, Levą Tolstojų, Fiodorą Dostojevskį. Pastaruoju metu man ėmė patikti ir amerikiečių literatūra. Skaitau Ernestą Hemingway‘ų originalo kalba. Žavi gyvas jo rašymo stilius. Romanas „Fiesta“ yra puikus lakoniškos, glaustos prozos pavyzdys. Man patinka skaityti kelias knygas vienu metu. Tarkim, galiu skaityti L. Tolstojaus „Aną Kareniną“ ir žurnalą „Afiša“, specialų leidinį, skirtą Rusijos medijos istorijai.
– Kaip geriausiai atsipalaiduojate?
– Kai kurie teigia, kad geriausia užsiimti joga, tačiau aš pirmenybę teikiu „Toffifee“ karameliniams saldainiams.
– Koks slaptas jūsų talentas?
– Sugebu mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. Branginu ir tas valandas, kuriomis bendrauju su mieliausiu savo sūnumi, ir tas, kurias praleidžiu rašydama. Esu optimistė. Taip pat galiu skraidyti kaip Betmenas. Bet čia jau atskira istorija.
Miroslavos Dumos įvaizdžio inspiracijos:
