Rinka – kosminėse aukštumose
Pasak „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio, pirmąjį šių metų pusmetį pirkėjai Vilniuje įsigijo 2872 naujos statybos butus, kas yra apie 70 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai pardavimai siekė 1686.
„Turime ženkliai išaugusius būsto pardavimus Vilniuje. Šių metų augimas ne visai adekvatus. Tai galima prilyginti su pakilimu į kosmosą ir kažin ar toks augimas išsilaikys iki metų pabaigos“, – pristatydamas rezultatus kalbėjo verslininkas.
Kaip teigė, vien birželio mėnesį plėtotojai sostinėje pardavė 338 naujus butus, o buvo ir tokių mėnesių, kai pardavimai siekė 599 butų (kovas).
Nepaisant to, A.Avulis teigė, kad nerimą jam kelia rinkos likvidumas.
„Jis nėra geras, nes jei tokios tendencijos išsilaikytų, „sandėliuose“ nebeliktų laisvų būstų. Rinka hiperaktyvi, o pastatyti naują būstą užtrunka.
2018 metais likvidumo rodiklis buvo 14 mėnesių, tačiau 2019 metais kol kas jis siekia 10 mėnesių“, – sakė A. Avulis.
Kaip teigė verslininkas, viena iš pagrindinių tokio pakilimo rinkoje priežasčių – rekordinės ir daugiau nei 13 mlrd. Eur bankuose sukauptos gyventojų santaupos.
„Ši suma kasdien paauga maždaug 2 mln. Eur. Natūralu, kad gyventojai ieško, kur padėti šiuos pinigus, o NT yra laikomas gera investicija“, – sakė jis.
Kalbant apie Kauną, verslininkas sakė, kad pardavimų judesys jaučiamas ir ten, tačiau ten jis keturis ar penkiskart mažesnis.
„O mes daugiau ir koncentruojamės į tą vietą, kur verda gyvenimas“, – apie Vilnių sakė A. Avulis.
Paklaustas apie kylančias NT kainas, verslininkas aiškino, kad jos šiandien auga nuosaikiai.
„Augimas neviršija 5 proc. ir yra natūralus. Ekonomika auga, auga ir kainos. Aš nežinau tokios šalies, kur ekonomikai augant kainos nekiltų. Tai reikėtų priimti natūraliai“, – sakė jis.
Apie NT kainų augimą spaudos konferencijoje pasisakė ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, nuo 2016 metų NT kainos paaugo 16 proc., o vidutinis darbo užmokestis didėjo 39 proc.
„Nedaugelis Europos valstybių turbūt gali pasigirti, kad NT brangsta mažiau nei didėja atlyginimai", – sakė jis ir aiškino, kad šiandien konkurencija ir pasiūla Vilniuje yra didelės, kad pristabdytų kainų augimą.
Pirko, nes daugiau uždirbo
Kalbant apie būsto įperkamumą, jis šiandien, pasak ekonomisto, yra pakilęs į istorines aukštumas, o vidutines pajamas gaunanti vilniečių šeima šiuo metu gali įsigyti 77 kv.m. butą.
Anot ekonomisto, augantį būstų įperkamumą daugiausia lėmė atlyginimų šuolis.
„Didėjo minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), mažėjo atlyginimų vokeliuose dalis, didėjo VDU.
Visa tai sukūrė nemažai pirkėjų, kurie iki šiol negalėjo įsigyti NT, nes negalėjo pasiskolinti gaudami neoficialias pajamas“, – sakė ekonomistas.
Žiūrint iš ilgesnės perspektyvos, kaip teigė ekonomistas, įtakos būsto įperkamumui turėjo net tik pagerėjęs būstų kainų ir atlyginimų santykis, tačiau ir mažesnė skolinimosi kaina.
„Daug kas turbūt užmiršo, bet 2007-2008 m. vidutinė būsto paskola siekė 6-7 proc. Tai dabar tokie skaičiai mums atrodo sunkiai įsivaizduojami.
Dabar vidutinė būsto paskola Lietuvoje vidutiniškai siekia 2,5 proc. ir yra šiek tiek mažesnė nei Latvijoje ir Estijoje“, – sakė jis.
Žiūrint į ateities perspektyvas, ko galima tikėtis, N. Mačiulis sakė, kad kol kas rinka artimiausią penkmetį nesitiki ženklaus palūkanų normų pakilimo.
„Jeigu žiūrėtume EURIBOR ateities sandorius, šiuo metu tikimasi, kad jis teigiamas bus iki 2024 m. Dar penkerius metus turime nulinių arba neigiamų palūkanų erą. Netgi tikimasi, kad palūkanos gali sumažėti šiuo metu“, – sakė jis.
Taip pat N. Mačiulis sakė, kad šiuo metu apie 60 proc. rinkoje perkamų būstų gyventojai įsigyja savo lėšomis, o tik 40 proc. perkama imant paskolą.
