Antradienį laidoje DELFI 11 dalyvavęs Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovas Eduardas Šablinskas sakė, kad tokiems žingsniams reikia daugiau laiko.
„Įvyko nesusikalbėjimas, nes pirmiausia buvo gauta medžiaga, kad kažkas ruošiama, bet ir laiko, ir konkretumo net išsiaiškinimui, iš kur visa tai išplaukė, mes pradžiai nesužinojome. Pradėjus nagrinėti temą, pasakėme, kad tam reikia ilgo ir aiškaus kalbėjimosi. Tokie žingsniai nedaromi per mėnesį, per pusmetį. Premjeras priėmė gana kardinalų ir ryžtingą žingsnį, sustabdė, viskas grąžinama į tarimosi stadiją“, – pasakojo jis.
Laikinoji Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Edita Maslauskaitė aiškino, kad verslo liudijimų sąrašo siaurinimas yra sudėtingas klausimas.
E. Maslauskaitė dėstė, jog tai nėra tik kažkokio nutarimo pakeitimas.
„Tai yra klausimas, ar tikrai įsivertino valdžios atstovai, kokia tų žmonių laukia nauja reguliacinė ir mokestinė našta, kaip tie žmonės sureaguos. Galbūt reikėjo paprastinti individualios veiklos formą – jos apskaitą, reglamentavimą, nusiųsti žinutę, kad ji ilgą laiką nesikeis ir bus paprasta“, – svarstė pašnekovė.
Gali emigruoti
E. Šablinskas tvirtino, kad naikinti verslo liudijimų negalima.
„Turi pasikeisti dar bent karta, kai tikrai ateis jaunimas, kuris galės kompiuteriu greitai suvaldyti situaciją, nusisamdyti buhalterį ir panašiai“, – teigė jis.
Verslo liudijimų šalininkas dar atkreipė dėmesį į statistiką, kai gyventojų, įsigijusių verslo liudijimą statybos baigimo apdailos ir valymo darbų srityje, skaičius nuo 2017 metų iki 2018 metų sumažėjo nuo 10466 iki 7930.
„Sumažėjimas didžiulis. Ką tai reiškia? Kad mūsų tikrai gabi ir gera darbo jėga, kuri čia negauna gero atlyginimo, išvažiuoja į Norvegiją – į laivų, namelių statybą, kur reikalingos auksarankių paslaugos. Ten ir moka kitaip. Tuo metu į Lietuvą vežasi darbo jėgą iš Ukrainos“, – sakė jis.
Smulkiųjų verslininkų atstovo vertinimu, panaikinus verslo liudijimus, dirbantieji emigruotų arba liktų šešėlyje.
„Čia nereikia ginčytis, bet jie yra žmonės, kurie susikuria darbo vietą, turi išlaidas, pavyzdžiui, patys nuvažiuoja pas klientus, nusiperka darbo įrankius ir t.t. Taip yra bet kuriame versle, bet kai lyginame samdomų dirbančiųjų mokamus mokesčius ir verslo liudijimą turinčius žmones, tai nėra tapatu“, – pabrėžė LLRI atstovė.
Galvoja, kaip apgauti valstybę
E. Šablinskas pasakojo, kad pagalbos smulkiesiems verslininkams srityje dirba jau 20 metų.
„Mes nesikeičiam, o vyriausybės keičiasi, politikai irgi. Kiekvieną kartą vis iš naujo tekdavo atstovėti, todėl, kad viskas vyksta „vakar diena“. Įstatymai turi būti pamažu įgyvendinami. Smulkieji moka mokesčius ir kartais daugiau nei stambūs. Esmė tame, kad kuo daugiau iš šešėlio įtraukti į suvokimą, kad ir „Sodra“ ir sveikata reikalinga, nes tai ateitis, jų prireiks.
Reikia, kad pradėtų šnekėti kaip Danijos verslininkai, kurie giriasi, kuris daugiau sumokėjo mokesčių valstybei. Pas mus dar nuo sovietmečio – kaip apgauti valstybę. Noras apgauti išlieka, kai matai valstybės požiūrį“, – sakė jis.
Savo ruožtu E. Maslauskaitė kėlė klausimą dėl mokesčių naštos adekvatumo.
„Kitas kelias, ko galbūt nesvarstome – jau dabar legaliai dirbančiam verslui ir žmonėms mažinti mokestinę naštą, taip didinti šešėlio ištraukimą. Žmonės, matydami mažesnius mokesčius, patys ateis, registruosis ir nereikės jų gaudyti. Dabar mokesčių našta yra nemaža“, – sakė ji.
