2019 metų vasarį valstybės valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbė apie savaeigio diagnostikos riedmens pirkimą. Skelbime nurodoma, kad pasiūlymų ar prašymų dalyvauti derybose su išankstiniu kvietimu dalyvauti konkurse priėmimo terminas buvo balandžio 2 diena.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovė spaudai Novilė Valančė sakė, kad šiuo metu pirkimo procedūros vis dar vyksta. „Planuojama, kad jos bus baigtos rugpjūtį, tuomet ir galėsime pasidalinti išsamesne informacija. Kol pirkimas nepasibaigęs, kaina yra laikoma konfidencialia informacija“, – nurodė ji.
Geležinkelio priežiūrai ir aptarnavimui skirtos transporto priemonės techninėje specifikacijoje rašoma, kad ji „turi turėti DGPS/RTK borto sistemą. RTK technologija yra naudojama dvigubo dažnio antenai GNSS ir GLONASS GPS sistemoms“.
GLONASS (rus. Глобальная навигационная спутниковая система) pradėta kurti dar Sovietų Sąjungoje ir turėjo tapti atsaku amerikietiškajai GPS (angl. Global Positioning System). Rusijos sistema veikti pradėjo 1995 metais, o šalies prezidentu tapus Vladimirui Putinui, sulaukė reikšmingų investicijų.
2017 metais GLONASS buvo sulaukusi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) dėmesio. Atliekant parlamentinį tyrimą nustatyta, kad „Lietuvos geležinkeliai“ naudoja kompleksinę unifikuotą lokomotyvų saugos sistemą „“, kuri pagaminta Rusijos įmonėje „Iževskij radiozavod“.
„Sistemą įrengė specialistai iš Rusijos, ji sudaro galimybę palydoviniu ryšiu nustatyti lokomotyvo buvimo vietą realiuoju laiku, apskaičiuoti atstumą iki pervažų ir šviesoforų (pagal konkretaus geležinkelio maršruto elektroninį žemėlapį), turi automatinio stabdymo ir greičio reguliavimo, mašinisto budrumo kontrolės ir daugelį kitų funkcijų.
Kai kurios iš jų gali būti atliekamos nuotoliniu būdu naudojant Rusijos palydovinio ryšio sistemą GLONASS/GPS. Sistema „KLUB-U“ yra įdiegta „Lietuvos geležinkelių“ visų tipų lokomotyvuose ir savaeigiuose sąstatuose, įskaitant ir naujausios kartos Vokietijoje pirktus lokomotyvus „Siemens“, – rašoma NSGK tyrimo išvadose.
Dokumente nurodoma, kad Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pateikė išvadą, jog kibernetinio saugumo požiūriu sistema „KLUB-U“ turi iš esmės aukštą rizikos laipsnį, tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ aptartą riziką kontroliuoja.
„2017 metų spalio 20 dieną sistemos „KLUB-U“ serveris buvo atjungtas nuo eismo valdymo sistemos ir išjungtas iš „Lietuvos geležinkelių“ tinklo“, – rašoma išvadose.
Ten pat nurodyta, kad NSGK vertinimu, „KLUB-U“ yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.
Galima tikėtis visko
Kaip ir „KLUB-U“, naujasis „Lietuvos geležinkelių“ pirkinys, savaeigis diagnostikos riedmuo, naudos GLONASS, tad egzistuoja galimybė, kad Rusija galės rinkti informaciją apie šalies geležinkelių būklę ir gedimus, o tai gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
Birželį studiją apie Kremliaus įtaką Lietuvos ir kitų Baltijos šalių geležinkelių transportui pristatęs Marius Laurinavičius teigė, kad visos iš Rusijos ateinančios technologijos potencialiai yra susijusios su grėsmėmis nacionaliniam saugumui.
„Ši valstybė kariauja nepaslėptą karą prieš mus. Tai nėra vien tik šnipinėjimas, bet ir visokia ardomoji veikla. Reikia turėti galvoje, kad ši valstybė yra mafijos valstybė ir gali turėti visokių kriminalinių grėsmių, gali būti duomenų rinkimo galimybės, visokie sabotažo atvejai.
Kalbant bendrai, bet kurios rusiškos technologijos, jei jos gali būti panaudotos tiek duomenų rinkime, tiek kažkokiam valdymui, net potencialiai-teoriškai, tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui, nes iš šios valstybės galima tikėtis absoliučiai bet ko. Nuo sabotažo iki teroro aktų, iki kriminalinių veiklų. Nėra nieko, ko iš šios valstybės negalima būtų tikėtis“, – DELFI sakė jis.
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausiojo analitiko parengtoje analizėje „Lietuvos geležinkeliai: ataka iš Rytų. Kaip Kremlius, prisidengdamas Baltijos šalių verslininkais, vykdo geopolitinę ekspansiją“, rašoma, jog nagrinėjant galimą Rusijos įtakos plėtrą per geležinkelius, negalima pamiršti ir karinių grėsmių.
„Ypač šiuo metu, vis labiau agresyvėjant Rusijai, kuri, kaip pripažįsta tiek Estijos žvalgyba, tiek Švedijos gynybos ministerijai priklausančio analitinio centro FOI analitikai, rengiasi didelio masto kariniam konfliktui su Vakarais.
Ne vien politines ar korupcines, bet ir su Baltijos šalių geležinkelių infrastruktūra bei jų priklausomybe nuo Rusijos susijusias karines grėsmes 2018 metais publikuotame straipsnyje puikiai atskleidė Adamas Maiselis ir Laurynas Keturakis, kurie ir pačią geležinkelių transporto infrastruktūrą regione įvardija kaip vieną labiausiai pažeidžiamų NATO rytinio flango vietų“, – dėstoma M. Laurinavičiaus studijoje.
Dvi medalio pusės
Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, komentuodamas naująjį geležinkelių pirkinį, DELFI sakė, kad situacija turi dvi medalio puses.
„Viena vertus, mes paveldėjome geležinkelius, visą transporto sektorių, kuris technologiškai labai stipriai priklausomas nuo Rusijos technologijų, gamintojų ir ekspertizės. Kalbant apie klientus, tai irgi didžiąja dalimi baltarusiški arba rusiški kroviniai. Tam, kad išsivaduotume iš technologinės priklausomybės, reikia investicijų, kurios matuojamos šimtais milijonų eurų. Tai yra labai daug.
Matėme, kada Stasio Dailydkos (buvusio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo – DELFI) laikais, iki 2016 metų buvo rusiška „Klub-U“ sistema, tokia buvo pasirinkta strateginė politinė kryptis. Kitaip tariant, buvo užmauta ant rusiškų technologijų adatos. Neįmanoma to pertvarkyti per vieną dieną“, – sakė V. Bakas.
Dėl to, kaip pasakojo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, „Lietuvos geležinkeliams“ ir Susisiekimo ministerijai buvo pavesta parengti technologinės priklausomybės nuo Rusijos mažinimo priemonių planą.
„Kita vertus, matau, kad strateginio mąstymo nėra. Po 2,5 metų transporto sektoriuje nėra plano, kaip išsivaduoti iš technologinės priklausomybės, apskritai nuo įtakų iš Rytų“, – sakė V. Bakas.
NSGK pirmininkas sakė, kad liepos 17 dieną planuoja klausymus, kurių metu aptars ir šią situaciją.
„Pasikviesime „Lietuvos geležinkelius“, susisiekimo ministrą, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos vadovą, pažiūrėsime plačiau – ar yra koks nors planas, strategija, kaip nuo tų priklausomybių išsivaduoti, ar reikia politinės valios, ar jos yra, ar jos pakanka, jei ne, reikia suformuoti“, – pasakojo V. Bakas.
Apie tai, kad Lietuvai reikia geležinkelių strategijos rašoma ir M. Laurinavičiaus studijoje.
„Esant tokiai situacijai, jei rimtai žiūrime į savo nacionalinį saugumą, turėtume mažų mažiausiai turėti labai aiškų ir konkretų planą, su datomis, kas ką turi padaryti, kada ir kaip mes Rusijos įtakos atsisakysime“, – sakė VPAI vyriausiasis analitikas.
Tuo metu V. Bakas dar pridūrė, kad Lietuvai svarbu būti atspariai, kad per transporto sektorių nebūtų daroma įtaka politiniams sprendimams, kad nebūtų įtakos visuomeniniams procesams.
„Pavyzdžiui, kad nebūtų, dangstantis valstybės įmonėmis, finansuojami politikai, kurie rūpinasi ir tam tikrais geopolitiniais interesais, naudingais Rusijai. Čia yra iššūkis“, – sakė NSGK pirmininkas.
Reikia dviejų sistemų
Kaip DELFI paaiškino N. Valančė „Lietuvos geležinkeliai“ perka greitaeiges tiksliųjų matavimų sistemas, kuriomis bus galima kiekvieną kelio defektą aptikti centimetrų tikslumu.
„Tam yra būtina labai kokybiška vietos nustatymo sistema. Sistemos, kurios dirba tik su GPS arba tik su GLONASS, reikiamo tikslumo užtikrinti negali. Dėl šios priežasties siekiama įsigyti technologiją, kurios imtuvai gali priimti ir apskaičiuoti lokaciją iš abiejų palydovų tinklų – tokiu principu veikia dauguma vietos nustatymo įrenginių – nuo įvairių automobilių gamintojų montuojamų sistemų automobiliuose, iki išmaniųjų telefonų „Apple“, „Samsung“ ir panašiai“, – sakė ji.
Geležinkelių atstovė dar pridūrė, kad GPS sistema turi apie 31 palydovą, o GLONASS – apie 24.
„Šiandien daugumoje įrenginių GLONASS naudojamas kaip GPS papildymas, patikesniam GPS signalui palaikyti ir greitesniam jo aptikimui. Naudojant atskirai, GLONASS neturi tokios stiprios aprėpties, kaip neturi ir GPS, todėl dažnai naudojami kartu.
Abiejų sistemų naudojimas padidina tikslumą ir aprėptį, nes šie palydovai skrieja skirtingame aukštyje ir turi skirtingą orbitinės plokštumos pokrypio kampą. Tokią abiejų sistemų sinergiją naudoja dauguma vietos nustatymo įrenginių – nuo mobiliųjų telefonų iki automobilių“, – nurodė N. Valančė.
