Kelio Šilalė – Tauragė pusiaukelėje yra Alijošiškės gyvenvietė, pro kurią einantis siauras asfaltuotas keliukas nusileidžia į gražų Akmenos slėnį, į kurį patekus net abejonės apima. Ar nebus taip gražiai sutvarkyta aplinka privačioje uždaroje teritorijoje? Pasirodo, šis jaukus gamtos kampelis atviras visiems, o greta erdvios automobilių stovėjimo aikštelės stovintis stendas su jau minėtos organizacijos logotipu priverčia pripažinti – tai pati geriausia Europos investicija į kaimo vietoves, kurią esu matęs.
Tetrūksta tik lakštingalų, kurių vardu šis slėnis pavadintas. Gal vakarais ir jų giesmių galima pasiklausyti, tačiau šį kartą ilgai neužsibūsim ir traukiam tiesiai prie tikslo – virš Akmenos upės kabančio tilto, kur prasideda Akmenos pažintinis takas.
Pakabinami tiltai yra vienas tų Pagramančio regioninio parko išskirtinumų, kuriuos reikia ne tik pamatyti, bet ir išbandyti. Viso jų regioniniame parke yra net dvylika, o einant Akmenos pažintiniu taku perėjome du – vienas pačioje tako pradžioje, kitas – netoli pabaigos. Pastarasis buvo prieš pora metų atnaujintas ir dabar yra vienas įspūdingiausių regioniniame parke.
Kabančiu tiltu persiritęs per upę pažintinio tako maršrutas vingiuoja paupio pieva. Pro pakrantėje augančius medžius matosi per akmenis Jūros link skubanti Akmena, nė akimirkai neleidžianti suabejoti dėl jai duoto pavadinimo teisingumo. Kad ir kokia ji graži, pamatyti jos grožį plaukiant baidare nėra jokių galimybių.
Akmenos upė ypač vingiuota ir vos pora šimtų metrų paplukdžiusi savo vandenis tiesiai ji suka šonan, o takelis atsirėmęs į statų šlaitą pasiūlo pramankštinti kojas lipant į viršų kylančiais laiptais.
Už vargą turi būti atlyginta, todėl visi užkopę laipteliais į statų šlaitą apdovanojami vaizdu atsiveriančiu pro medžių viršūnes į kitapus Akmenos likusį „Lakštingalų slėnį“. Skardžio viršuje įrengta jauki atokvėpio vieta, kur stovinti pavėsinė atrodo tarsi VIP ložė su nemokamu vaizdu į slėnį. Jei apačioje „Lakštingalų slėnis“, tai čia gal kokia Lakštingalų klausykla?
Pakilęs į viršų pažintinis takas visą laiką driekiasi šlaito pakraščiu, nors pasiekus laukymę toliau prie kelio stovinčios rodyklės iš smalsumo priverčia išklysti iš maršruto. Tai pro šalį praeinančio dviratininkų maršruto ženklinimas ir su pažintiniu taku jis nieko bendro neturi.
Apglėbdama „Lakštingalų slėnį“ apačioje Akmena daro kilpą, o tos kilpos šlaito viršumi sukasi ir takas. Kartą lankantis Birštone, turizmo informacijos darbuotojas aiškino, kad ten esantį Nemuno kilpų regioninį parką reikia vadinti Nemuno vingių regioninių parku, nes kilpa gali būti tik ant kaklo, upė daro vingius. Taigi, apėjus vingį pasitinka panašaus ilgumo ir statumo laiptai žemyn. Kad ir į kurią pusę eisit Akmenos pažintiniu taku, po vieną kartą užlipti ir nusileisti mediniais laipteliais vis tiek reikės.
Nusileidus žemyn pasitinka žydinti pieva, kuria iki antrojo kabančio tilto ir eina paskutinė pažintinio tako dalis. Kurioje vietoje pasibaigė pažintinis takas nesimatė, tačiau pagal Pagramančio regioninio parko aprašymą takas prasideda ir baigiasi „Lakštingalų slėnyje“. Kadangi slėnis yra nemažas, tai ir pažintinio tako ilgis skirtingose vietose nurodomas skirtingai – pažintinio tako informaciniame stende – 600 metrų, o regioninio parko internetiniame tinklapyje – 900 metrų. Kaip dažniausiai gyvenime ir būna, teorija ir praktika skiriasi. Mes eidami Akmenos pažintiniu taku nužingsniavome 1,4 kilometro atstumą.
Šis pažintinis takas yra tikra Pagramančio regioninio parko vizitinė kortelė. Du kabantys tiltai, akmenuota ir vingiuota Akmenos upė su atodangomis bei gražiais slėniais yra ne tik tai, kas pavaizduota regioninio parko logotipe, bet ir kuo ši saugoma teritorija didžiuojasi iš tikrųjų.
