Dailės galerijos pastatą pradėję tvarkyti rangovai ir Savivaldybės paveldosaugininkai nesitikėjo, kad planuojamas atidengti originalus, raudonų plytų rytinis fasadas iš Respublikos gatvės pusės bus toks suniokotas, kad nebeliks, ką jame rekonstruoti, ir teks atkurti iš naujo.
Jau spalį užbaigus galerijos išorės ir vidaus sutvarkymo projektą, Respublikos gatvės veidas gerokai pasikeis. Vietoje daug metų galerijos sieną dengusio pilko betono atsivers raudonų plytų mūras su trimis pusapvaliais langais – taip, kaip ji atrodė tik ką pastatyta 1889-aisiais.
Visgi senamiesčio veidą Respublikos g. sugrąžinsiantis pastato fasadas bus tik iš dalies originalus.
Vietoj raudonų rado baltas
Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės, paveldosaugininkės Loretos Paškevičienės teigimu, planų restauruoti seną plytų sieną teko atsisakyti išvydus, kas buvo padaryta devintajame dešimtmetyje pastatą rekonstruojant ir plytas užbetonuojant.
„Pradėdami projektą galvojome, kad statybininkams nudaužius rytinės sienos tinką rasime ją labai gražią, autentišką ano meto raudonų plytų, ir galėsime restauruoti. Bet kai pradėjo tinką ardyti, ėmė vertis visai kitoks vaizdas – tarp raudonų plytų prikaišiota baltų silikatinių – jų primėtyta bet kaip. Net nebėra ką ten restauruoti. Labai apmaudu“, – kalbėjo L. Paškevičienė.
Visgi, anot jos, siekiama istorijai grąžinti skolą gelbėjant nors tai, kas liko. Pagal Kraštotyros muziejuje saugomas senas galerijos pastato nuotraukas bandoma atkurti buvusį vaizdą baltas silikatines, sovietmečiu įmūrytas plytas pakeičiant naujomis raudonomis. Šios perkamos Latvijoje.
Dailės galerijos vaizdas keistis ne tik iš išorės. Remontuojamas ir jos vidus, nupirkti nauji ekspozicijų, holo baldai, keramikos krosnis.
Neteko autentiškumo
Dailės galerijos pastatas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas ne dėl savo architektūrinės, o dėl istorinės reikšmės.
Jis saugo šimtametę miesto istoriją. Respublikos gatvėje, turėjusioje Bajorų pavadinimą, vieno aukšto su mansarda raudonų plytų namą savo šeimai dar 1889-aisiais pastatė Bronislava ir Janas Kasperovičiai. Tai buvo viena iš labiausiai pasiturinčių šeimų to meto Panevėžyje. J. Kasperovičius ėjo Panevėžio tarpusavio kredito draugijos direktoriaus pareigas, taip pat buvo vienas iš lenkų bendruomenės lyderių. Visgi jau XX amžiaus pradžioje raudonų plytų name Respublikos gatvėje įsikūrė svetimi.
Po J. Kasperovičiaus mirties žmona namus išnuomojo teismui. Šis ten veikė iki 20 amžiaus pradžios, vėliau porą metų, iki 1924-ųjų, čia buvo įsikūrusi Amatų mokykla.
Pedagogams ir mokiniams išsikrausčius, šiame pastate veiklą pradėjo lietuviškojo Kauno apygardos teismo Panevėžio skyrius. L. Paškevičienės teigimu, jis čia dirbo iki 1944 metų. Tais pačiais metais čia buvo dislokuotas Lietuvos vietinės rinktinės Panevėžio skyriaus savanorių batalionas.
Po Antrojo pasaulinio karo, 1945-aisiais pastatas perduotas miesto Kraštotyros muziejaus žinion, bet tik praėjus dar porai metų atidaryta pirmoji ekspozicija.
O apie 1985-uosius tuometė miesto valdžia nusprendė, kad senam raudonų plytų pastatui verta suteikti modernią išvaizdą. Kasperovičių namo neliko nė žymės – raudonos plytos užtinkuotos, langai į Respublikos gatvės pusę užmūryti. Pastatas visiškai prarado savo autentiškumą ir unikalumą.
Nepriklausomybės išvakarėse, 1990-aisiais, Savivaldybė jį perdavė nuo tada po šia pastoge ir veikiančiai miesto Dailės galerijai.
Sąlygos kėlė pavojų
Galerijos direktoriaus Egidijaus Žukausko teigimu, nuo pat įsikūrimo 1990-aisiais remonto nemačiusioje galerijoje sąlygos jau buvo pavojingos ir darbuotojams, ir meno kūriniams. Dėl drėgmės jau buvo patalpose įsiveisęs pelėsis, ypač kenksmingas tapybos, fotografijos darbams.
Galerijos fonduose saugomi eksponatai, kurių vertė siekia kelis milijonus eurų: daugiau nei 600 šamoto keramikos kūrinių kolekcija, sukurta 157 menininkų iš 35 pasaulio valstybių, taip pat nuotraukos, tapybos darbai, o pastaruoju metu – ir meniniai stiklo darbai.
Pagal Panevėžio savivaldybės su statybų bendrove „Kriautė“ pasirašytą rangos darbų sutartį, rekonstrukcija turėtų būti baigta kitų metų rudenį. Kultūros įstaigos pastato atnaujinimas kainuos apie 1,2 mln. eurų.
