Klysta manantieji, kad vaikams (ypač kol jie maži) reikia nedaug erdvės. Vaikai labai aktyvūs, tad vietos mažiesiems nereikia taupyti. Dažnai vaikų kambarys užgriozdinamas suaugusiesiems skirtais baldais ar daiktais, o reikėtų palikti kuo daugiau laisvo ploto. Juk vaikai savo kambaryje ir žaidžia, ir sportuoja, ir ruošia pamokas.
Saugūs, tvirti ir talpūs
Visi žinome skambų posakį, kad aplinka formuoja žmogų. Pasak vaiko raidos specialistų, tokie dalykai, kaip medžiagų, faktūrų, audinių ir spalvų įvairovė formuoja vaiko protinius, estetinius ir kūrybinius gebėjimus.
Klaipėdoje įsikūrusios individualios Lino Prankevičiaus įmonės „Baldų sala“ dizainerė Laura Varatinskienė teigia, kad mažiesiems skirti baldai turi būti estetiški, saugūs ir tvirti. Puiku, kai jie mobilūs ir lengvai transformuojami. „Labai svarbu, kad vaikams skirti baldai būtų ir talpūs, nes mažieji ilgainiui sukaupia daug turto: įvairiausių žaislų, sportinio inventoriaus ir šiaip tik jiems vieniems suprantamos vertės daiktų, – sako pašnekovė. – Rinkdamiesi baldus vaikų kambariui tėvai turi išsiaiškinti, ar jie ekologiški. Pageidautina, kad korpusiniai ar minkšti baldai būtų iš kuo natūralesnių medžiagų. Labai svarbu žinoti, kokiais dažais nudažytos medinės baldų dalys, ar jie netoksiški, ar neskleis nuodingų medžiagų“.
Bendra kūryba
Individualius, nestandartinius vaikų baldus projektuojanti L. Varatinskienė pastebi, kad žmonės nori ko nors ypatinga. „Negailintieji lėšų vaikų baldams pageidauja, kad jie būtų pagaminti iš tvirtų ir itin kokybiškų medžiagų, – sako dizainerė. – Ne vienas įsitikino, kad verta rinktis baldus iš medžio dulkių plokščių. Vartotojams gaminiai iš jų patinka dėl tvirtumo, o dizaineriams minėta plokštė – didžiules galimybes kūrybinei fantazijai. Ją galima frezuoti, vadinasi, suteikti netikėčiausias formas. Mūsų įmonėje iš tokių plokščių gaminami net išlenkti vertikalūs baldai“.
Anot L. Varatinskienės, lenkti, dažyti paviršiai atrodo gražiai, be to, juos lengva valyti, o svarbiausia – jie saugūs. „Vaikams skirti baldai neturėtų būti aštriais kampais, – primena dizainerė. – Kartais tėvai tenkina kone visas vaiko užgaidas. Nepatartume to daryti. Vaikų kambario interjeras turi būti bendra tėvų ir vaikų kūryba. Vaikui reikia leisti pasirinkti kokias nors detales. Pavyzdžiui, gali nurodyti, kokiais piešiniais dekoruoti stikliukai puoš spintelės duris arba koks derantis prie baldų stiklo paveiksliukas kabės ant sienos“.
Kai nusibosta monotonija
Dažniausiai vaikų kambariams skiriama ne itin didelė būsto dalis – keli ar keliolika kvadratinių metrų. Todėl kalbantis su dizaineriu svarbiausia žinoti, kiek ir ko norima sudėti į vaiko kambarį. Kitas svarbus dalykas – poreikiai. Dizainerė pastebi, kad vienokius reikalavimus kelia mergaitės, kitokius berniukai. Tačiau, pasak L. Varatinskienės, abiem atvejais galima rasti būdų, kaip pritaikyti baldus, kad jie būtų funkcionalūs.
Vaikai sparčiai auga. Todėl mažiausiai dukart tenka keisti jų kambario baldus. „Jei vaikas – darželinukas, nebūtina kambaryje statyti mokyklinį stalą. Jį galima suprojektuoti, tačiau gaminti vėliau. Vaikas bus laimingas, jei kambaryje bus daugiau vietos žaisti“.
Mažiesiems greičiau nei suaugusiesiems nusibosta monotonija. Tai žinodami, dizaineriai kuria baldus, kuriuos patys vaikai gali keisti. Pavyzdžiui, sukeitęs tik spintos stalčius vietomis vaikas išgaus kitą spalvų žaismą ir atnaujins savo kambarį.
