Aš dabar galiu ramiai pasakoti, kad kiekvienas etapas, kai supranti kad ir vėl negalėsi pati maitinti, buvo aplaistytas ašaromis, nes kodėl kitos gali, o aš – ne. Kaltini save, o dar tas spaudimas iš aplinkos – kitų mamų, spaudos, televizijos, visur, kur tu paskaitai, pažiūri ir pamatai – tu privalai, tu gali, tau išeis. Man neišėjo.
Ir aš manau, kad reikia tokias mamas palaikyti, pasakoti, kad ne visoms išeina, vaikelis užaugs ir su papildomu primaitinimu. Kai buvau konsultacijoje VGN, ant sienų kabėjo nuotraukos su mamomis po Cezario operacijų. Laiko savo kūdikius ir aiškiai matosi randas po tos operacijos. Juk ne visos gali pačios pagimdyti, ne visos gali pačios išmaitinti. Juk abu atvejai, kaip visur populiari supernuomonė, „eina prieš gamtą“.
Visos išeitys abejose situacijose vardan kūdikio gyvybės. Todėl nepulkime tų mamų, kurioms mažiau pasisekė nei toms, kurios viską galėjo padaryti natūraliai ir pačios.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.