Tačiau retas kuris žino, kad teisėjus viražais „Nemuno žiedo“ trasoje nustebinęs S. Vilčinskas šonu slysta vos trejus metus – nuo 2017-ųjų, nors išsiduoda, kad šonaslydžiu susidomėjo gerokai seniau. Kai kurie nežino ir to, kad „Voverė Drift Team“ komanda gimė iš vaikino pravardės – draugai taip praminė, toks vardas ir prilipo.
„Nuo 15-os metų aikštelėse laužydavau „kregždes“, bet slysti šonu nemokė niekas – tiesiog nuo vaikystės žavėjausi automobiliais“, – aiškina pašnekovas.
Lūžis, kai S. Vilčinskas nuo šonaslydžio stovėjimo aikštelėse pasuko automobilių sporto link, buvo 2016-aisiais. Tada, prisimena jis, jo garaže stovėjo sukonstruotas BMW E36, dar pravardžiuojamas kompaktu.
„Įsidėjau 2,3 l darbinio tūrio variklį ir išvažiavau į varžybas neturėdamas tinkamo ratų išsukimo, sportinių amortizartorių, sėdynės. Pamačiau, kad automobilis nėra konkurencingas, ir nusprendžiau, kad reikia sportui paruošti BMW E46 kupė“, – kalbėjo jis.
Įkvėpė Norbė
Savo drifto karjerą S. Vilčinskas pradėjo nuo „BMW E46 330ci“. Automobilį įsigijo iš Didžiosios Britanijos ir, neslepia vaikinas, tam, kad jis leistų slysti šonu, teko nemažai padirbėti. Pavyzdžiui, automobilio vairas buvo dešinėje pusėje, pavarų dėžė – automatinė.
„Viską gaminausi nuo nulio. O jeigu kažko nesugebėjau pats, padėjo draugai“, – prisiminė jis.
Darbai, kai ši Didžiosios Britanijos rinkai tinkamo dešiniavairio gimė drifto bolidas, truko pusmetį. Kaip pasakoja S. Vilčinskas, driftas jam gražiai atrodė žiūrint į Norberto Daunoravičiaus, dar žinomo kaip Norbė, vaizdo klipus „YouTube“ paskyroje, ir būtent jie, matyt, užkabino.
Per trejus metus, sako vaikinas, turimas BMW buvo tobulinamas kiekvieną laisvą akimirką. Galiausiai šiemet į variklio skylių atkeliavo turbina, tad motoro galia išaugo iki 460 AG ir 608 Nm.
Be kita ko, BMW turi saugos lankus, sportinį pasą ir yra paruoštas „Semi PRO“ klasei. S. Vilčinskas varžosi šioje klasėje, o taip pat ir „Street“.
Brangiausios – padangos
Pašnekovas prisipažįsta, kad per du drifto sezonus jis suprato, kad norint gero rezultato reikia ir gerų padangų. „Street“ klasėje jis važiuoja su 205/45, R16 padangomis, o „Semi PRO“ – 225/45 R17. Tokie skirtumai atsiranda dėl skirtingų klasėms taikomų apribojimų.
„Būtent jos, sakyčiau, ir yra brangiausias reikalas drifte“, – prisipažįsta pašnekovas.
Nepaisant išlaidų, jei, kaip sako pats, technika nenuvilia, šonaslydis sukelia daugybę gerų emocijų. Ypač džiugu, kai įdėtos pastangos atsiperka ir tenka lipti ant nugalėtojų pakylos, ant kurios S. Vilčinskas užlipo po „Liqui Moly UpHill Drift“ varžybų „Nemuno žiedo“ trasoje. Pastaroji, neslepia „Voverė drift“ komandos lyderis, jam nebuvo lengva, mat teko persilaužti ir įveikti baimę slysti šonu tokioje greitoje atkarpoje.
Lipa ant prizininkų pakylos
Kalbėdamas apie rezultatus, S. Vilčinskas sako, jog šiemet spėjo dalyvauti keliose varžybose. Latvijoje lietuviui nepavyko peržengti TOP 8 ribos ir iš varžybų jis iškrito.
„Tačiau tai buvo pirmas mano važiavimas po to, kai po BMW kapotu buvo sumontuota turbina, tai sakyčiau, kad rezultatas visai nieko“, – aiškino jis.
Alytuje drifteris kovojo „Semi PRO“ klasėje, kur užėmė antrą vietą. Turėjo, sako pats, būti pirma, tačiau finaliniame važiavime pradėjo kaisti mašina ir užgeso.
Galiausiai „Nemuno žiede“ vykusiose varžybose S. Vilčinskas iškovo pirmą vietą „Semi PRO“ klasėje.
Kas toliau, kol kas pašnekovas pasakyti dar negali. Visgi tvirtai žino, kad šiemet norėtų dalyvauti visose galimose „Street“ ir „Semi PRO“ klasėms skirtose varžybose.
