Jis atsikelia 3:45 ryto, 4 valandą jau pluša ant treniruoklio, tuo pačiu metu tikrindamas elektroninį paštą. Per dieną perskaito po knygą ir dar randa laiko pamedituoti. Mitas, kad taip atrodo startuolio įkūrėjo, tikro superžmogaus įprasta diena. „Net jei tai ir būtų tiesa, kas iš to?“, – klausia 33 metų Tomas Blomfieldas. Neseniai kartu su kolegomis jis įkūrė startuolį vienaragį (inovatyvią, sparčiai augančią bendrovę) – virtualų banką „Monzo“. 2018 metų rugpjūtį įmonė sulaukė 200 milijonų svarų sterlingų investicijų, ir šiuos pinigus žada panaudoti plėtrai JAV.
„Na jau... Dažniausiai atsikeliu aštuntą, miegą aš tiesiog dievinu“, – juokiasi T. Blomfieldas, kol mes kalbamės jo biure, įsikūrusiame centriniame Londone. Laisvalaikiu jis mėgsta žaisti „Star Craftor“ arba su drauge gaminti maistą. „Kai paskaitau kažką panašaus, pasijaučiu prastesnis už kitus. Bet tik kokią sekundę, nes tada suprantu, kokia tai nesąmonė.“
T. Blomfieldas daug dirbo, kol pagaliau atrado save. Kai buvo jaunesnis, jis dirbdavo 90 valandų per savaitę, kol beveik perdegė. Pirmąją savo kompaniją „Boso.com“ vyras įkūrė būdamas 21 metų, bet ši neatnešė jokio pelno. Kitas bandymas buvo bankinių sistemų startuolis „GoCardless“, tačiau nepavyko pritraukti pradinių investicijų. Tomas pripažįsta, kad ankstesniame jo gyvenime nebuvo jokios rizikos: „Lankiau gerą mokyklą, tada studijavau Oksfordo universitete – turėjau daug privilegijų.“ Baigęs teisės studijas jis beveik metus dirbo negaudamas atlyginimo. „Visuomet žinojau: jei man kas nepavyks, visada galėsiu grįžti pas tėvus ir tiesiog gyventi jų garaže.“
Po „GoCardless“ nesėkmės Tomas dirbo „Starling Bank“ vyriausiuoju technikos darbuotoju. Darbą šiame banke, kuris dabar – jo konkurentas, vyras paliko, kad įkurtų „Monzo“. „Kai prieš ketverius metus pradėjome veiklą, aplinkiniai sakė: „Jūs neturėsite klientų. Tiesiog neįmanoma, kad žmonės atsisakytų tradicinio banko paslaugų. Jums nepavyks.“, – prisimena Tomas. Tačiau dabar jis susilaukia klausimų, ar jis nebijantis, jog kiti bankai jį pasivys. „Monzo“ yra greitai judantis taikinys: kas mėnesį jis pritraukia 100 tūkstančių naujų klientų, o per metus šie skaičiai jau viršija milijoną. Pagrindinis kompanijos konkurentas yra „Nationwide“, per metus įgyjantis apie 900 tūkstančių naujų klientų ir kiekvienam naujam vartotojui skiriantis piniginį paskatinimą.
Tačiau bankai irgi nestovi vietoje: vis daugiau jų ima siūlyti paslaugas, panašias į „Monzo“, o taip pat skatina naujoves ir virtualioje bankininkystėje. „Monzo“ sukūrė naują paslaugą – jei kliento bankinė kortelė buvo pamesta ir pavogta, ją galima laikinai užšaldyti, o ne keisti nauja. Jei klientas kortelę rastų, būtų labai paprasta ir vėl ja naudotis. Dabar jau ir didieji bankai siūlo tokią galimybę.
„Monzo“ suteikia klientams galimybę sekti savo išlaidas, naudojant „Google Maps“, o naudojant programėlę „Gambling blocks“ – netgi kovoti su priklausomybe nuo lošimų. T. Blomfieldas įsitikinęs, kad greitai ir didieji bankai siūlys tokias paslaugas.
Tačiau verslininkas nebijo konkurentų. Pasak jo, didieji bankai visą dėmesį skiria dabartinei situacijai, todėl jie niekada nepasivys „Monzo“ įmonės, mąstančios apie ateitį. Be to, „Monzo“ smarkiai skiriasi nuo tradicinių bankų: analitikai giria įmonę už skaidrią veiklą ir sukurtus santykius tarp darbuotojų ir klientų. Be to, įmonė organizuoja diskusijas: vienoje jų žmonės nusprendė, kad pirminį kompanijos pavadinimą „Mondo“ reikėtų pakeisti į „Monzo“. O kitąkart padėjo nustatyti pinigų išgryninimo mokestį. T. Blomfieldas ypatingai didžiuojasi tuo, kad jų banke sąskaitą gali atsidaryti žmonės, neturintys pastovios gyvenamosios vietos, net ir pabėgėliai.
T. Blomfieldas tiki, kad ateityje jo įmonei „Monzo“ klientai patikės savo santaupas, tvarkys paskolas ir atliks dar daugiau bankinių operacijų.
2015 metais ryškiai raudonos „Monzo“ bankinės kortelės buvo ypač populiarios tarp keliautojų, nes užsienio šalyse leido nemokamai išsigryninti pinigus. Bet praeitas metais įmonė visgi ėmė taikyti 3 procentų mokestį.
Spartų „Monzo“ augimą lėmė ir kitos panašios Europos kompanijos. „Mūsų kompanija, „N26“ ir „Revolut“ yra gana panašios – visos pritraukia šimtus milijonų dolerių investicijų“, – pasakoja Tomas. „Trys vienu metu veikiančios ir tokios sėkmingos kompanijos – unikalus atvejis Europos istorijoje.“
Katia Moskvitch