aA
Sėdę prie vairo vairuotojai nesugeba susitelkti svarbiausiai veiklai – vairavimui, sako saugaus eismo ekspertai, stebintys situaciją gatvėse. Vos prireikus sulėtėti, dažnas griebiasi išmaniojo telefono, ima koreguoti navigacijos sistemos rodmenis. Kiti nusprendžia, kad kol vairuoja, gali atlikti viską, ko nespėjo per dieną, pavyzdžiui, ima pietauti. Treti užuot žiūrėję į tai, kas vyksta aplink, dėmesį sutelkia į bendrakeleivius. Matyt, nieko nuostabaus, kad tokie „devyndarbių“ įpročiai baigiasi sudaužytais automobiliais, o kartais – kainuoja ir gyvybę.
Avarija Vilniuje, Savanorių pr.
© DELFI / Andrius Ufartas

Telefonas rankose – bene dažniausia avarijų priežastis, apie kurią prisipažįsta vairuotojai. Visų pakalbintų istorija prasideda taip pat – trumpam nusuko akis į telefono ekraną, o kai atsisuko, jau buvo per vėlu.

Nusuka akis į telefoną

„Važiavau antra eismo juosta, buvau gal trečias ar ketvirtas pajudėjęs nuo šviesoforo. Atrašinėjau žinutę ir nepastebėjau, kad priešais automobilis stabdo. Netgi nesitikėjau to. O pasirodo, kad vienas iš vairuotojų nusprendė sukti į kairę per dvigubą ištisinę. Kai pakėliau akis nuo telefono, buvusi priešais mašina jau stovėjo“, – pasakojo Eugenijus, pakliuvęs į eismo įvykį ir sudaužęs savo automobilį.

Jis sakė, kad stabdyti bandė, tačiau kelias buvo šlapias po lietaus, tad išvengti susidūrimo nepavyko.

Nelaiku į rankas paimtas telefonas lėmė ir Arvydo nesėkmę kelyje. Jis pasakojo, kad drauge su visais vairuotojais pajudėjo užsidegus žaliai šviesoforo šviesai ir kaip tik tuo metu suskambėjo mobilusis, pranešdamas apie atėjusią žinutę.

„Užmečiau akį, nes nesitikėjau, kad trečioje eismo juostoje gali būti kokia nors kliūtis. Ir kai pakėliau akis, pamačiau, kad automobilis priešais mane sustojęs. Jauna vairuotoja išsigando, kad netilps greta sukančio kito automobilio. Sustabdyti nespėjau, o viso to rezultatas – apdaužyti trys automobiliai. Dviejų remontą apmokėjo mano draudimo bendrovė, o savo remontavau pats – kainavo apie 1500 eurų“, – kalbėjo Arvydas.

Avarija Gabijos gatvėje Vilniuje
Avarija Gabijos gatvėje Vilniuje
© DELFI / Erika Venckutė

Vadina priklausomybe

Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova žodžių nešvelnina. Anot jos, tie, kurie nesugeba paleisti telefono iš rankų, nesvarbu, ką veikia, turi ne šiaip lengvą problemą, o tikrą priklausomybę. Pasak jos, su priklausomybe reikėtų dorotis taip, kaip su visomis priklausomybėmis.

„Galbūt reikėtų tokiems žmonėms parodyti nepagražintą tiesą, kas nutinka, kai į telefoną akis įsmeigęs vairuotojas parbloškia žmogų ir kai viena perskaityta žinutė kažkam kainuoja gyvybę“, – svarstė ji.

Nepateisina ji ir tų, kurie bando važiuodami pasidaryti darbus, kurių nespėjo biure. Pasak vairavimo mokytojos, tai, kad kažkas nespėja nudirbti savo darbų, negali virsti visuomenės problema ir, juo labiau, grėsme.

„Jeigu nespėjai atlikti kažkurio darbo, reiškia, neteisingai planuoji laiką. Vadinasi, reikia pasidaryti išvadą, planuoti darbus kitaip ir vairuojant tiesiog vairuoti, o ne bandyti pasivyti laiką. O jeigu yra didelė bėda, tada geriau sustoti aikštelėje, pabaigti darbus ir tuomet važiuoti“, – akcentavo ji.

Anot O. Židovlenkovos, problema ir ta, kad vairuotojai pernelyg pasitiki savo jėgomis ir dėl to sėdę į automobilį nusprendžia užsiimti ir kitomis veiklomis. Tokiems vairuotojams, sako ji, reikėtų pamėginti atkeliauti į slalomą ir, manevruojant tarp kūgelių, pabaigti darbus, kurių nespėjo, parašyti žinutę ir pan., kad suvoktų, jog vairavimas ir kitos veiklos yra nesuderinama.

Išblaško ir šunys, ir vaikai

Pasitaiko ir kurioziškų avarijų, kurias sukelia vairuotojai, pamiršę, kad pagrindinė jų veikla – vairuoti. Ne vienas, išblaškytas greta esančių keleivių, automobilio salone vežamų gyvūnų ar netgi į vidų įskridusių vabzdžių praranda automobilio kontrolę.

Ramunė pasakojo, kad savo automobilį aplamdė stovėjimo aikštelėje: užsikalbėjo su drauge, pamiršo apsižvalgyti pro galinio vaizdo veidrodėlius, ir atbula įvažiavo į krepšinio aikštelės stovą. Jurgis prisiminė brangiai atsiėjusią avariją, įvykusią prieš gerus 15 metų. Tąkart, pasakojo jis, važiuodamas nuo kelio nusisuko tam, kad išbartų ant galinės sėdynės buvusį ir pridergusį augintinį. Nė nepastebėjo, prisipažino jis, kaip atsitrenkė į greta kelio pastatytą automobilį.

Romas sukėlė ganėtinai rimtą eismo įvykį tada, kai į jo automobilį įskrido vapsva. Vyras sakė, kad jo širdies draugė alergiška šių vabzdžių įgėlimams, tad jis suskubo vapsvą vaikyti lauk iš salono. Deja, bevaikydamas automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą bei šį nulaužė.

Lengvai automobilį brūkštelėjęs Gediminas prisipažino, kad eismo įvykį padarė tada, kai atsisuko į už jo sėdėjusią atžalą.

„Išblaškė vaikas. Lyg norėjau kažką paduoti, nusisukau ir nepastebėjau, kaip kitas vairuotojas sankryžoje sustojo praleisti pėsčiųjų, ir atsitrenkiau. Smūgis buvo minimalus“, – kalbėjo vyras.

Avarija Laisvės prospekte
Avarija Laisvės prospekte
© DELFI / Kiril Čachovskij

Partrenkė pėsčiąją

Jeigu aplankstytų metalų, išdaužtų žibintų vairuotojai nesureikšmina, kai kurie eismo įvykiai palieka tokį ryškų pėdsaką, kad telefonus įlipę į automobilį vairuotojai pasideda kuo toliau. Su vienu tokių atvejų teko susidurti Gintarei.

Mergina pasakojo, kad važiuodama automobiliu rašė žinutę – norėjo pasveikinti kolegą gimtadienio proga.

„Ir tiesiog žiūriu, kad ant variklio gaubto ridenasi žmogus. Užsiridena ir nusiridena. Moteris“, – kalbėjo Gintarė, prisimindama akimirką, kai nepastebėjo per perėją einančios pėsčiosios.

Mergina tučtuojau sustabdė automobilį, išpuolė iš jo, pribėgo prie moters, puolė klausinėti, ar viskas gerai. Visgi partrenkta pėsčioji net nepasižiūrėjo į vairuotoją – tiesiog atsikėlė ir nuėjo toliau.

„Aš ištikta panikos dar pasiblaškiau po gatvę, palikusi savo automobilį stovintį viduryje jos. Tačiau moteris nesugrįžo, nieko man nepasakė. Tikrai buvau kalta ir buvau pasiruošusi prisiimti visą atsakomybę, tačiau moteris nesugrįžo. Man tai buvo pamoka, kurią įsiminiau visam gyvenimui – nuo tada vairuodama nei žinučių rašau, nei naršau kažkur“, – kalbėjo pašnekovė.

Pamoka ir keleiviams

O. Židovlenkova sutinka, kad neretai vairuotoją išblaško ir tai, kas vyksta automobilyje. Tad vieną pamoką turėtų išmokti ne tik vairuotojai, bet ir keleiviai.

„Keleiviai turėtų prisiminti, kad jeigu nori grįžti namo saugiai, neverta pernelyg blaškyti vairuotojo. Atvirkščiai, automobilyje geriau elgtis ramiau, o jei vairuotojas nesugeba susitelkti, jį reikėtų sudrausminti. Pavyzdžiui, išsikvietusi taksi automobilį aš visada pabrėžiu, jog norėčiau, kad jie vairą laikytų abiem rankomis, nes aš nesaugiai jaučiuosi“, – sakė žinovė.

Pasak vairavimo mokytojos, vairuotojai turėtų suprasti, kad žmogus nėra robotas ir negali daryti šimto darbų vienu metu. Reikėtų pripažinti pačiam sau, kad nė vienas nėra toks geras vairuotojas, kad sugebėtų ir vairuoti, ir darbus nudirbti, ir keleivius pakalbinti.

„Bandymas padaryti viską vairuojant atneša tokias klaidas, kurių pasekmės – nebeištaisomas. Todėl norėtųsi ir vairuotojų sąmoningumo, ir policijos pastangų drausminti šimtadarbius, ir socialinių iniciatyvų, parodančių, kuo gali baigtis viena vienintelė žinutė“, – kalbėjo ji.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.