aA
Kokio dydžio pensiją gausite? Ar likti II pakopos pensijų fonduose? Klausimai, kuriuos sau užduoda vis daugiau gyventojų, artėjant apsisprendimo dėl II pakopos pensijų fondų pasirinkimo pabaigai. „DELFI dienoje“ „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė atsakė į daugelio žmonių abejones dėl pensijų kaupimo.

– Naujausia „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, kad pensija žmonės susirūpina tik 36-aisiais gyvenimo metais, nors dirbti pradeda nuo 23-ejų. Kaip jums atrodo, kodėl ir tai lems ateityje?

– Tie 36 metai man atrodo dar neblogas laikas, nėra vėlu domėtis pensija. Žinoma, klasikinė teorija sako, kad domėtis pensija reikėtų gerokai anksčiau. Vis tik sakyčiau, kad 36 metai dar maloniai nustebino. Viena vertus, jaunimas dar mano, kad žmonės tiek negyvena ir galbūt jiems tiesiog nereikia apie tai galvoti.

Kita vertus, tai yra tas laikas, iki 36 metų, kai yra daug gyvenimo statymo išlaidų: būstas, vaikai, jaunatviškas gyvenimo būdas. Atrodo, kad tai yra svarbesni prioritetai nei pensija, kuri gali ir neateiti. O nuo 36 metų jau pasimato, kad gal net ir dar ilgiau žmonės gyvena. Dar vienas dalykas, manyčiau, kad ši reforma buvo plačiai ir daug nušviesta ir aptariama. Tai dar vienas pretekstas, kad žmonės pradėjo apie tai kalbėti ir galvoti.

Arnas Mazėtis, Jolita Varanauskienė
Arnas Mazėtis, Jolita Varanauskienė
© DELFI / Andrius Ufartas

– Iki vieno sprendimo – likti II pakopos pensijų fonduose ar ne, liko mažiau laiko – mažiau nei pusantro mėnesio. Koks jūsų pačios sprendimas?

– Mano sprendimas yra likti. Aš dar nespėjau nuo 1,8 proc. pasirašyti iki 3 procentų, bet tokią mintį turiu.

– Bet kalbant apie gyventojus: kokius jie sprendimus daro ir kokie jų argumentai?

– Mes matome įvairių sprendimų, juolab, kad šiandien galima rinktis iš keturių variantų. Yra žmonių, gana didelė dalis, tiesiog nieko nedaro, jie toliau lieka dalyviais. Pokyčio nerodo, elgiasi, kaip anksčiau elgėsi. Yra dalis žmonių, kurie sustabdė sistemos kaupimą, bet liko dalyviais. Jie nenutraukė sutarčių ir su pinigais nesugrįžo į „Sodrą“, tik laikinai sustabdė įmokų mokėjimą. Jie argumentuoja tuo, kad tiesiog aplinkui visi taip padarė, kiti sako, kad jie laukia, kai paaiškės daugiau informacijos apie pensijų išmokėjimą, kokios bus anuitetų sąlygos.

Taip pat yra dalis žmonių, kurie vis tik sustabdė, nutraukė kaupimo sutartį ir sukauptus pinigus perkėlė į „Sodrą“. Jie argumentuoja tuo, kad jiems daug svarbiau atstatyti tas teises į pensiją, kurios buvo sumažintos dėl to, kad jie dalyvavo kaupime nuo 2004 iki 2018 metų. Tai daugiausia yra vyresnio amžiaus žmonės, tie, kurių nedžiugina kaupimo rezultatai, arba sukaupė nedaug, nes jų alga yra maža. Matyti, kad ten yra ir tokių keistų sprendimų, kai pakankamai jauni žmonės sukaupia tikrai gražias sumas, bet pasiryžo nutraukti sutartį ir grįžti į „Sodrą“.

Tūkstančiams dirbančių – lemtingas galvosūkis dėl pensijų: termino pabaiga negailestingai artėja
© DELFI / Tomas Vinickas

– Tačiau gyventojai sako, kad jiems neaišku, kaip bus išmokamos sukauptos lėšos, išėjus į pensiją? Kas tą tvarką turi parengti ir kada? Bei kodėl jos dar nėra, kai reikia priimti sprendimus dabar?

– Pensijų kaupimo įstatymas dabar nurodo, kad sukauptos lėšos, jeigu jos viršys 10 tūkst. eurų, jos turi būti išmokėtos kaip anuitetas. Anuitetas dar yra naujas žanras, gana naujas dalykas mūsų žmonėms. Kyla tokių klausimų, kurių daugelyje kitų šalių, jau nekyla. Žmonės sako, kad jie norėtų pasiimti visus pinigus iš karto, kad jiems atrodo, jog jie nukentės, jeigu nepasiims pinigų iš karto. O kas turi parengi – kalbant apie patį produktą, tai anuiteto kainodarą, taisykles nustatyti turi „Sodra“, prižiūrima Lietuvos banko. Šiuo metu „Sodroje“ yra didelė ekspertų grupė, esame pasitelkę ir Lietuvos banką, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Stengiamės sukurti tą kainodarą ir taisykles tokias, kokios būtų pačios palankiausios žmonėms ir tuo pačius sistema būtų tvari.

Jolita Varanauskienė
Jolita Varanauskienė
© DELFI / Andrius Ufartas

– Bet gal tai reikėjo daryti praėjusiais metais. Gal tai būtų palengvinę situaciją?

– Įstatymas buvo priimtas anksčiau nei „Sodra“ galėjo pradėti rengtis anuitetų mokėjimams. Principas toks, kad pasirinkus anuitetą, išmokos bus mokamos iki gyvos galvos, o tai, kad „Sodra“ nesiekia pelno, teoriškai būtų taip: kai iš mūsų išeis paskutinis anuiteto gavėjas, gaus paskutinę įmoką, pinigų neturėtų likti. Kalbant apie kainodarą ir pačias formules, tai ten turi įtakos daug veiksnių.

Vienas iš tų veiksnių, pavyzdžiui, yra ilgaamžiškumo tikimybė.Šiandien mirtingumo lenteles turime vienokias, bet laikui bėgant tai keisis. Tiesiog tokios taisyklės arba tokie kintamieji, kokius mes taikysime nuo sausio 1 dienos, po poros metų jie gali būti visiškai kitokie, atsižvelgiant į aplinkybes. O kai mes kalbame apie žmones, kuriems dabar yra 40 metų iki to apskritai anuiteto pirkimo yra 20 metų, tai praktiškai nežinau, ar yra tokia pasaulio šalis, kuri užtikrintų, kad tai niekada nesikeis.

– Bet pagal Lietuvos banko skaičiavimus ir rengiamą tvarką, išmokos svyruos. Kodėl?

– Čia mes kalbame apie tuos produktus arba tą pasirinkimą, kai žmogus pasirinks atidėtą anuitetą. Tai reiškia, kad iš „Sodros“ anuiteto jis paprašys arba pradės gauti tą anuitetą, kai jam sueis 85 metai, o iki to laiko jis gaus periodinę išmoką iš pensijų kaupimo bendrovės. Ten yra taip nustatyta, kad pensijų kaupimo bendrovė iki tų 85 metų ir turi išmokėti visą sumą. Pasirinkta yra tokia tvarka, kad išmokos dydis gali kisti ir tai priklausys nuo to, kokia bus žmogaus pensijų kaupimo bendrovėje laikomo turto vertė. O ta vertė priklausys nuo finansų rinkų.

Visą pokalbį žiūrėkite DELFI TV laidoje.


Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.