Todėl emigrantai buriasi į grupes, kad galėtų su kažkuo pasikalbėti gimtąja kalba, pasidalinti pasiekimais, vargais ir rūpesčiais. Kai kuriuose didžiuosiuose Jungtinės Karalystės miestuose jau senokai sėkmingai gyvuoja lietuvių bendruomenės, tarsi saviti lietuvybės centrai.
Pačiame Anglijos viduryje, Lesterio (Leicester) mieste, kur palaidotas pats Anglijos karalius Ričardas Trečiasis, iki šiol nebuvo jokio lietuvybės centro. Jį savotiškai atstodavo tik lietuviškų prekių parduotuvės, kuriose galima perskaityti lietuviškų skelbimų ir sutikti tautiečių. Tiesa, prieš keletą metų vienas lietuvis verslininkas bandė suburti mūsų emigrantus, įvyko keletas susitikimų, koncertas. Tačiau verslininkas grįžo į Lietuvą ir sėkmingai plėtoja savo verslą Vilniuje, todėl ši idėja taip ir sunyko.
Bet praėjusį šeštadienį Lesterio priemiesčio Beamont Leys bibliotekoje vėl suskambo lietuviški žodžiai. Porai valandų išnuomotoje bibliotekos salėje žmonės rinkosi į pirmąjį lietuvių susitikimą. Tikslas paprastas – susipažinti vieni su kitais ir aptarti tolesnius įvykius. Toje mažytėje lietuvių salelėje buvo nutarta nenuleisti rankų ir judėti į priekį.
Susitikimą organizavo keturios lietuvaitės mamytės, auginančios mažuosius emigrantus. Jos nusprendė, kad šiame dideliame, bet svetimame mieste reikia įžiebti lietuvybės kibirkštį, kuri uždegtų kuo daugiau mieste ir aplink jį išsibarsčiusių lietuvaičių. Mamos nori, kad jų vaikai neužmirštų lietuvių kalbos, papročių, tradicijų ir žaidimų. Be abejo, ir kad susitikimuose tautiečiai galėtų pasidalinti savo patirtimi, pasiekimais, įspūdžiais ir problemomis. Salėje susirinkę žmonės vieningai pritarė šiai idėjai. Todėl buvo nuspręsta organizuoti antrą susitikimą kitoje vietoje, gamtoje. Organizatoriai tikisi, kad nors vieną kartą per mėnesį pavyks suburti žmones, nors visi supranta, kad tai nėra lengva. Mūsų išeiviai čia jau įleidę šaknis, augina vaikus, dirba. Ne visi vienu metu gali ištrūkti iš savo kasdienybės.
Bet organizatorių viltis, kad Lesteryje atsiras lietuvių bendruomenės centras, kol kas neblėsta. Mamos supranta, kad be tautiečių palaikymo, dalyvavimo susirinkimuose, tikslo pasiekti nepavyks. Bet jos viliasi, kad žmonės norės bendrauti, nes užsidarymas savyje, vienatvė, tėvynės ilgesys emigracijoje yra lyg peilis krūtinėje.
Kitą lietuvių susitikimą nuspręsta surengti Lesterio užmiestyje, gražiame „Western“ pramogų ir poilsio parke. Birželio 16 dieną 12 valandą, sekmadienį, tautiečiai laukiami tiek vieni, tiek su savo atžalomis, kurie galės pasimėgauti įvairiais žaidimais. Čia žadamas tinklinis, taip pat prašoma kažko atsinešti, kad įvyktų geras lietuviškas „suneštinis piknikas“. Tikimasi, kad susirinks daugiau dalyvių ir bus galima ne tik turiningai praleisti laiką, bet ir nuspręsti tolesnį lietuvių bendruomenės likimą.