Statistikos departamento statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus vedėja Gita Burokaitė nurodė, kad turi teisę rinkti minimus duomenis, o pati įmonė privalo juo pateikti.
Darbuotojų neatrinkinės
DELFI paskambinusi V. Dumčiūtė papasakojo, kad yra kitų įmonių apskaitą tvarkančios įmonės direktorė.
„Gauname ir prašymus užpildyti klientų statistines ataskaitas, bet pirmą kartą gyvenime matau tokią formą, kuriai reikia atrinkti 5 darbuotojus ir pateikti jų tabelio numerius, du paskutinius asmens kodo skaitmenis, lytis, gimimo datas, išsilavinimą. Ar čia nėra duomenų apsaugos pažeidimo?“ – klausė ji.
Pašnekovė redakcijai persiuntė jai pateiktą statistinės ataskaitos formą. Dokumente nurodyta, kad jis skirtas kas 4 metus vykdomam darbo užmokesčio struktūros statistiniam tyrimui, kurio tikslas – parengti ir paskelbti statistinę informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį, jo struktūrą, pasiskirstymą šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis, darbuotojų profesiją, išsilavinimą, amžių, lytį, įmonės dydį ir kt.
Pirmajame puslapyje prašoma pateikti informaciją apie įmonę: kodas, adresas, veikla ir t.t. Antrajame puslapyje prašoma pateikti informaciją apie darbuotoją: jo tabelio numeris, du paskutiniai asmens kodo skaitmenys, lytis, gimimo data (metai, mėnuo, diena), profesija, išsilavinimas, darbo užmokestis ir t.t.
Į ataskaitą įtraukiamų darbuotojų skaičius priklauso nuo viso įmonės darbuotojų skaičiaus. Jei dirba 1–4, įtraukiami visi darbuotojai, jei 5–9 – 4, jei 10–49 – 5, jei 50–99 – 10 ir t.t.
„Kaip reikia padaryti šią žmonių atranką? Įmonėje yra 10 darbuotojų, o aš turiu 5 atrinkti? Aš turiu iš tų žmonių sutikimus turėti? Mes aklai vykdome, bet kažkaip aš nežinau, ar tai yra legalu.
Aš tikrai neapsiimsiu tokio dalyko spręsti, kokie žmonės bus atrinkti. Suprantu, kai yra įmonių buhalterijos, gal jos ir turi kažkokius duomenis, bet mes nerenkame informacijos, kas ką baigė, koks išsilavinimas“, – svarstė V. Dumčiūtė.
Panaudojus, pakeičia
G. Burokaitė sakė, kad Statistikos departamentas anaiptol ne pirmąkart susiduria su tokiomis įmonių abejonėmis. Ji paaiškino, kad asmenų kodai naudojami statistiniams duomenims jungti, o panaudojus, būna nedelsiant pakeičiami taip, kad jų tapatybės nebūtų įmanoma nustatyti.
„Statistikos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos statistikos departamentas, vykdydamas programą, turi teisę neatlygintinai gauti iš respondentų reikalingus statistinius duomenis, įskaitant asmens duomenis, ypatingus asmens duomenis ir tokius duomenis, iš kurių galimas tiesioginis ar netiesioginis atpažinimas, taip pat juos jungti su kitais statistiniais duomenimis.
Statistikos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos statistikos departamentas turi teisę naudoti konkrečiam statistiniam tyrimui asmens duomenis, ypatingus asmens duomenis, kurie, juos panaudojus, turi būti nedelsiant pakeisti taip, kad nebūtų galima nustatyti duomenų subjekto tapatybės, išskyrus atvejus, kai asmens duomenys, ypatingi asmens duomenys reikalingi statistiniams duomenims jungti, palyginti ir jų kokybei užtikrinti.
Be to, Lietuvos statistikos departamentas, vadovaudamasis Statistikos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktu, turi teisę naudoti fizinių asmenų kodus iš skirtingų oficialiosios statistikos duomenų šaltinių gautiems statistiniams duomenims jungti.
Statistikos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas numato respondentų pareigą teisės aktų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti teisingus statistinius duomenis, įskaitant asmens duomenis, ypatingus asmens duomenis ir tokius duomenis, pagal kuriuos galimas tiesioginis ar netiesioginis atpažinimas, Oficialiosios statistikos programai įgyvendinti.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens kodas gali būti tvarkomas, kai yra nors viena iš Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų.
Lietuvos statistikos departamentas, tvarkydamas asmens duomenis, įskaitant asmens kodą, vadovaujasi Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies e punktu, numatančiu, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas, kai tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas“, – dėstė G. Burokaitė.
Ji pridūrė, kad visiškai suprantama, jog įmonėms tai nepatinka, tačiau kita vertus – iš šių duomenų gaminama visų mūsų valstybės statistika.
„Ir ne tik šalies mastu, bet ir „Eurostato“ – Europos Sąjungos statistikos tarnybos – informacija parengta tų pačių Lietuvos statistikos departamento surinktų duomenų pagrindu“, – sakė ji.
G. Burokaitė dar paaiškino, kad Lietuvos statistikos departamentas, kaip oficialiąją statistiką tvarkanti įstaiga, vykdo Oficialiosios statistikos programos I dalį, kasmet tvirtinamą finansų ministro.
„Vykdydami programą, t.y. Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos įstatymais, Vyriausybės nutarimais pavedamus atlikti visuomenės reikmėms ir viešajam administravimui reikalingus statistinius tyrimus, renkame statistinius duomenis, įskaitant asmens, taip pat ypatingus asmens duomenis.
Tokių duomenų rinkimą oficialiosios statistikos tikslams ir kitus veiksmus su jais reglamentuoja 2009 metų kovo 11 dienos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 (dėl Europos statistikos), 2016 metų balandžio 27 dienos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 (dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo), Lietuvos oficialiosios statistikos įstatymas, Lietuvos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir kiti oficialiąją statistiką reglamentuojantys teisės aktai“, – dėstė ji.
