Pagal Lietuvos banko duomenis šių metų kovo pabaigoje Lietuvoje buvo registruota apie 40 NT investicinių fondų (įskaitant subfondus ir investicines bendroves). Dauguma jų yra skirti informuotiesiems investuotojams, o tai reiškia, kad minimalus investicijos slenkstis paprastai siekia 125 000 Eur. Tad smulkieji investuotojai galimybių investuoti į NT per lietuviškus fondus beveik neturi.
Teigiamai reikėtų vertinti šių metų vasario 1 d. įsigaliojusius kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdytojų veiklą reguliuojančių įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama sukurti patrauklesnę kolektyvinio investavimo subjektų veiklos reguliacinę ir priežiūros aplinką.
Pavyzdžiui, nuo šiol veiklos licenciją/leidimą pati investicinė bendrovė privalės gauti tik tada, kai jos valdymas nėra perduodamas valdymo įmonei, t. y. kai investicinė bendrovė valdo pati save.
Be to, nustatytas lankstesnis uždaro tipo investicinių bendrovių, kurių teisinė forma yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė teisinis reguliavimas, lyginant su kitomis bendrovėmis, veikiančiomis pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Atsisakyta perteklinių reikalavimų asmenį pripažįstant informuotuoju investuotoju ir kita. Vis dėlto laikas parodys, ar šie pakeitimai turės apčiuopiamos reikšmės investicinių bendrovių ir fondų, investuojančių į NT, suaktyvėjimui.
Kita vertus, Lietuvos pensijų fondų turtas tiesiogiai į NT negali būti investuojamas. Nekilnojamasis turtas laikomas nelikvidžiu, tad tokiu draudimu galimai mažinamos su likvidumu susijusios ir kitos NT sektoriui būdingos rizikos.
Fondas gali įsigyti reguliuojamoje rinkoje platinamų vertybinių popierių, bet Lietuvoje nėra daug su NT vystymu ar valdymu susijusių bendrovių, kurių vertybinių popierių būtų galima įsigyti reguliuojamoje rinkoje. Tačiau pensijų fondų lėšos gali būti nukreiptos į tokius nustatytas sąlygas atitinkančius kolektyvinio investavimo subjektus, kaip NT fondai ir investicinės bendrovės.
Pensijų fondų portfeliams taikomi diversifikacijos reikalavimai ir yra nustatyti ribojimai, kiek galima investuoti į vieną kolektyvinio investavimo subjektą. Rinkoje nesant didelio kolektyvinio investavimo subjektų pasirinkimo, pensijų fondų pinigai Lietuvos NT rinkoje dalyvauja neženkliai. Tačiau daugelyje pažangių valstybių būtent pensijų fondų pinigai yra varomoji NT rinkos jėga.
Lietuvoje taip pat per mažai dėmesio skiriama ir investiciniams fondams palankiam mokestiniam režimui, kur taikoma bendra taisyklė, jog kolektyvinio investavimo subjektų pajamos, įskaitant dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, nėra apmokestinamos pelno mokesčiu.
Akivaizdu, kad vietos postūmiui alternatyviam kapitalui finansuoti NT projektus Lietuvoje yra. Tik pasiekus ženklesnį kapitalo srautą, galime tikėtis sukurti daugiau patrauklesnio NT, kuris ir išjudintų Lietuvos rinką, ir leistų bent jau priartėti prie Skandinavijos ir kitų Vakarų Europos šalių lygio.
