Atsainumas veda iš kantrybės
Lietuviai yra naujokai pasaulio čempionato IA divizione, bet labiausiai juos čia stebina ne aukštesnio lygio ledo ritulys.
Praėjusį mėnesį prezidento postą palikusio Nursultano Nazarbajevo vardu pervadintos Astanos panoramą rėmina futuristinio dizaino pastatai, išdygę čia paliepus 30 metų šalį valdžiusiam lyderiui. Tačiau egzotiškų formų dangoraižių šešėlyje zujančių gyventojų mentalitetas – kur kas archajiškesnis.
Organizatoriai Lietuvos rinktinės reikmėms yra priskyrę kelias transporto priemones, tik pasinaudoti jomis pavyksta ne visada. Nereikėtų nustebti, jei iškviestas vairuotojas atšaus negalintis atvykti, nes ketina plauti automobilį. Ir pasiūlys palaukti valandą – mat prie plovyklos stovi eilė.
Komandos rūbinėje taip pat tik po ilgų įtikinėjimų ir derybų atsirado televizorius ar laikrodis, o kai kurios aparatūros teko ieškoti ir pirkti patiems.
Kita vertus, rūbinė – erdvi kaip reta: yra atskiri kambariai ir treneriams, ir kineziterapeutui, ir pačiūžų galandinimui.
2015 metais pastatytoje „Barys“ arenoje, kurioje šeimininkauja Kontinentinėje ledo ritulio lygoje (KHL) žaidžiantis to paties pavadinimo klubas, patogiai išsitenka visos šešios IA divizione konkuruojančios komandos.
Tik jų viešbučiai – skirtingi. Lietuvos delegacijos atstovai juokauja buvę įkurdinti kartu su kitais vargšais europiečiais: vengrais, slovėnais ir baltarusiais. Šeimininkų bei Pietų Korėjos komandos apsistojusiomis greta esančiame šiek tiek prabangesniame viešbutyje.
Tačiau gyvenimo sąlygomis lietuviai ir taip negali skųstis, ypač maistu – kimšti nacionalinių kazachų patiekalų iš arklienos, kurią pripažįsta toli gražu ne kiekvienas gomurys ir skrandis, visai nebūtina.
Miesto centre įsikūrusio viešbučio koridoriuose ar restorane kasdien tenka prasilenkti ir su ryškiausia turnyro žvaigžde – rezultatyviausiu Los Andželo „Kings“ žaidėju Anže Kopitaru. 31-erių puolėjas dėl klubui itin nepavykusio sezono NHL lygoje galėjo anksti prisijungti prie Slovėnijos rinktinės.
„Šiandien važiavome liftu su Kopitaru. Pagalvojau, gal nusifotografuoti, bet kažkaip susilaikiau“, – kalbėdamas su DELFI, juokėsi A. Bosas.
Pastarasis lietuvių stovykloje yra vienas tų, kurie antradienį – per poilsio dieną, galėtų surengti pažintinę ekskursiją po Kazachstano sostinę komandos draugams.
Bet keturis sezonus stepių šalyje praleidusiam puolėjui smalsu tik aplankyti paviljoną, skirtą prieš dvejus metus čia vykusiai pasaulinei „Expo“ parodai.
A. Bosas neslepia nejaučiantis daug sentimentų nei Kazachstanui, nei jo gyventojams.
Visas gyvenimas – čiuožykloje
„Praleidau čia trejus su puse metų, tai – gana ilgas laiko tarpas, per kurį susikaupė daug visokių prisiminimų. Bet nesakyčiau, kad apimtų kažkoks ypatingas jausmas grįžus į Kazachstaną. Nėra tai mano svajonių šalis.
Kai buvau jaunas, pamačiau, patyriau savo kailiu ir užteko. Džiaugiuosi, kad dabar žaidžiu Europoje, čia grįžti nebenorėčiau. Turint šeimą ir vaiką, kuriam tuoj reikės į darželį, tai būtų sudėtinga“, – sakė 28-erių ledo ritulininkas.
Jo žodžiais, kas yra žaidęs Kazachstane, tas gali sakyti matęs visko.
Kaunietis 2011-2015 metais paeiliui atstovavo Temirtau „Aristan“, Rudnio „Gorniak“ ir HK „Almata“ klubams.
Panašiu laiku Kazachstane rungtyniavo dabartiniai rinktinės žaidėjai Povilas Verenis, Nerijus Ališauskas, Tadas Kumeliauskas, o taip pat pastarojo brolis Donatas, Dovydas Streckis, Domantas Čypas.
A. Bosas atvirauja, jog tuo metu finansinės sąlygos Kazachstano klubuose buvo palankesnės nei trečioje Vokietijos lygoje, kurioje jis žaidė pastarąjį sezoną.
Bet dabar Kazachstano čempionate nebėra nė vieno lietuvio, o ir apskritai legionierių – neskaitant kaimynų rusų – tik vienas kitas.
„Kiek girdėjau, pastaraisiais metais ten sumažėjo pinigų, lygis nukrito. Bet lietuvių nebeliko gal ir dėl to, jog išgirdęs mūsų istorijas jaunimas nebenori rizikuoti. Turbūt net ne visi ten ir išgyventų.
Kazachstane reikia būti ištvermingam ir mokėti išlikti. Galima sakyti, asmeninio gyvenimo ten neturėjau jokio – buvo vien darbas, darbas ir dar kartą darbas. Visą laiką leisdavau čiuožykloje, nes būdavo be galo daug treniruočių, taip pat ir dėl to, jog laisvalaikiu nelabai rasdavau kur nueiti. Pavyzdžiui, Rudnyje net nebuvo kino teatro“, – pasakojo dabartinis Hanoverio „Indians“ klubo legionierius.
Visą šalį išmaišiusio ledo ritulininko teigimu, Kazachstano kasdienybė – ne tokia spindinti kaip auksiniai sostinės bokštai ar mečečių kupolai.
„Nereikia nė toli iš Astanos keliauti – nuvažiuokite keliasdešimt kilometrų į bet kurią pusę, ir tarsi grįšite laiku atgal: stepė, nearti laukai, žmonės ant arklių jodinėja.
Patys kazachai nėra labai malonūs, paslaugūs žmonės. Ir į mus, europiečius, jie žiūri šaltai“, – svarstė žaidėjas.
Ledo ritulio realybė didžiausioje Centrinės Azijos valstybėje taip pat blizga mažiau nei išpuoselėta „Barys“ arena.
Anot A. Boso, beveik 2 mln. gyventojų turinčioje Almatoje ledo ritulys mažai kam įdomus, dalis žmonių apskritai nežino, kas tai per žaidimas.
Kazachai turi populiaresnių nuo žilos senovės išlikusių tradicinių rungčių, pavyzdžiui, kokparą. Kurį prisiminęs A. Bosas negali nustoti stebėtis.
„Net nebežinau, kaip vadinasi ta sporto šaka, kur joja ant arklių ir bando įmesti negyvą ožį į duobę“, – kvatojosi lietuvis.
Taiko į britų pėdas
Vis dėlto KHL komandą turinčioje Astanoje ledo ritulio pozicijos – stipresnės. Pirmą čempionato dieną per šeimininkų rungtynes su Slovėnija (3:2) „Barys“ arenos tribūnos buvo artipilnės – dvikovą stebėjo 8 tūkst. žiūrovų.
Triukšmingą užnugarį Astanoje turi ir vengrai, kuriuos atlydėjo maždaug pusė tūkstančio gerbėjų, tuo metu likusias rinktines palaiko pavieniai sirgaliai.
Tad trečiadienį prieš kazachus stosiantiems lietuviams teks atlaikyti ir nemažą tribūnų spaudimą.
„Manau, rytoj bus šiurpuliukų. Bet man jie patinka – kad ir žmonės ne už mus serga, žaisti stebint pilnoms tribūnoms vis tiek įdomiau.
Kazachstaną laikau vienu šio turnyro favoritų, nors jis pernai ir nežaidė elitiniame divizione kaip Pietų Korėja ar Baltarusija. Užtat kazachai rinktinėje turi beveik visą savo KHL komandą, kuri šiemet užėmė net antrą vietą Rytų konferencijoje. Manyčiau, namuose jie tikrai bandys iškopti aukštyn.
Kita vertus, mums patiems pirmoji kova su baltarusiais (3:4 – DELFI) taip pat pridėjo entuziazmo ir motyvacijos. Pamatėme, kad viskas gali būti įmanoma. Jeigu jau su favoritais apylygiai žaidėme, bandysime ir kitus nustebinti“, – žadėjo A. Bosas.
Garsiai įvardinti konkrečios vietos, į kurią dabar taiko, jis nenorėjo.
Bet pirmajame Lietuvos puolimo trejete su Dainiumi Zubrumi ir Emilijumi Krakausku žaidžiantis ledo ritulininkas neslėpė besilygiuojantis į britus – pernai draugiškose rungtynėse lietuvių įveikta komanda, vos pakilusi į IA divizioną, iškart jį laimėjo ir po kelių savaičių jau galynėsis su tokiais varžovais kaip Kanada, JAV ar Suomija.
„Važiavau čia galvodamas apie pirmą vietą, – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė A. Bosas. – Prisiminkite britus – jų pavyzdys man labai patinka, jis parodo, kad viskas įmanoma.“
Primename, kad Lietuvos rinktinė pirmą kartą į IA divizioną pakilo pernai laimėjusi IB grupės turnyrą Kaune.
Trečiadienį lietuvių rungtynės su Kazachstanu prasidės 13.30 val. Lietuvos laiku.
