Forume „Žemės ūkis 2050: į kokias kompetencijas būtina investuoti šiandien?“, anot VDU atstovo Martyno Gedvilos, akcentuota, kad dirbtinis intelektas, robotizacija, daiktų internetas, 3D spausdintuvais kuriami produktai - tik dalis inovacijų, kurias ketvirtoji pramonės revoliucija atneša į žemės ūkį. Tuo pat metu auga visuomenės poreikis efektyviai naudoti atsinaujinančius gamtos išteklius, vartoti sveiką, saugų maistą. Ekspertų teigimu, visa tai žemės ūkiui kelia naujus iššūkius ir skatina iš naujo įvertinti, kokių gebėjimų sėkmingai veiklai šiame sektoriuje reikės per artimiausius dešimtmečius.
Forumo iniciatoriai - šalies agroverslo lyderiai, VDU ŽŪA absolventų klubo „ASU alumni“ nariai - jau šiandien jaučia universitetinį išsilavinimą įgijusių naujos kartos darbuotojų trūkumą bei prognozuoja: ateityje tokių žmonių reikės tik daugiau. „ASU alumni“ klubo prezidento, įmonių grupės „Dojus“ valdybos pirmininko Prano Dailidės pastebėjimu, šiandien Lietuvai beveik 20 proc. iš eksporto gaunamų pajamų uždirba žemės ūkis bei maisto pramonė. Siekiant pajamas didinti, reikia imtis inovatyvių sprendimų, stiprinti ryšius tarp taikomojo mokslo ir gamybos, o tai gali garantuoti konkurencingumą globaliose rinkose. Reikia peržiūrėti ir sektoriaus specialistų rengimą.
„Mums, verslo atstovams, svarbu, kad iš esmės pasikeistų jaunų žmonių požiūris į žemės ūkio sektorių: tai yra ne tik gerai apmokama, pažangi, efektyviai inovacijas pritaikanti sritis, bet ir įdomi vieta dirbti. Žemės ūkyje kuriama aukšta pridėtinė vertė, čia netgi sparčiau nei kituose sektoriuose yra taikomos naujausios technologijos - robotai, dronai, didieji duomenys, dirbtinis intelektas“, - kalbėjo P. Dailidė, paraginęs švietimo ir žemės ūkio sričių politikus rasti modelį, kuris remtųsi geriausių pasaulio mokyklų patirtimi ir vestų Lietuvos žemės ūkį modernumo bei tvarumo keliu.
„Mūsų misija - įgalinti ateitį. Dėl to pečius turi suremti mokslo, verslo, politikos lyderiai. Ketvirtoji pramonės revoliucija labai sparčiai keičia pasaulį. Jau artimiausioje ateityje bus naudojama savavaldė žemės ūkio technika, taikomos inovatyvios tiksliojo ūkininkavimo technologijos. Žemės ūkis jau dabar yra viena sparčiausiai robotizuojamų sričių, o ateityje poreikis kurti ir valdyti naujas technologijas tik didės“, - forume sakė VDU ŽŪA kancleris prof. Antanas Maziliauskas.
Renginyje dalyvavusio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio įsitikinimu, koja kojon su ilgalaikiu siekiu kurti žmonijos gerovę žengia siekis vystyti modernų žemės ūkį. Paskaičiuota, kad 2050 m. pasaulyje gyvens 9,5 mlrd. žmonių, kokybiško maisto poreikis padidės 70 procentų.
„Žemės ūkiui tinka tik apie 10 proc. mūsų planetos sausumos teritorijų. Tačiau žmogaus minties galia yra beribė“, - kalbėjo V. Pranckietis, prognozuodamas, kad, didėjant inovacijų ir žemės ūkio gamybos mastams, o kartu ir tvarumo poreikiui, konkrečių universitetinių studijų programų neliks - kiekvienas asmuo formuosis savo kompetencijų krepšelį, mokydamasis iš kvalifikuotų ekspertų.
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pacitavo metų pradžioje patvirtintą „Lietuvos kaimo ir žemės ūkio plėtros baltąją knygą“, parengtą drauge su socialiniais partneriais. Joje nubrėžiama Lietuvos žemės ūkio bei kaimo plėtros ateities vizija po 2020-ųjų: pagrindiniai žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos iššūkiai, keliami uždaviniai bei siūlomi problemų sprendimo būdai. „Numatytas ir pagrindinis tikslas - siekis, jog didžioji dalis kaime gyvenančių ir dirbančių žmonių būtų motyvuoti bei konkurencingi, kad didėtų jų pajamos ir gerėtų gyvenimo kokybė. Trumpai tariant - kad kaime būtų patogu ir gera gyventi“, - sakė ministras.
Ekologiškų produktų kūrėjų atstovas - „AUGA Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius diskusijoje apie išmaniųjų technologijų diegimą Lietuvos žemės ūkyje jas įvardijo kaip kol kas neišnaudotą mūsų šalies galimybę tapti lyderiais pasaulio mastu. „Auga nauja karta žmonių, kurie galvoja apie tvarumą, taigi, ir maisto gamybos tvarumą. Ir šiems jauniems žmonėms pasaulis šiandien neturi ką pasiūlyti. Tad kodėl Lietuva šiuo atveju negalėtų tapti pasaulio lydere?“ - retoriškai klausė K. Juščius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius atkreipė dėmesį į žmogaus ir technologijų santykio dermės svarbą. „Technologijos vertingos tiek, kiek jos žmonijai sukuria laimės plačiąja prasme. Todėl šiandien turėtume kalbėti ne tik apie ateities kompetencijų, bet ir ateities žmogaus charakterio formavimo svarbą. Į tai turėtume orientuoti švietimo sistemą, šeimas ir visą visuomenę. Ateitis bus tokia, kokią sukurs tie, kas šiandien lanko vaikų darželį“, - neabejojo A. Monkevičius. Jo nuomone, motyvuojant moksleivius rinktis agroverslui aktualias profesijas, tikslinga galvoti apie skatinimą, stipendijas bei trišalių sutarčių tarp studento, universiteto ir darbdavio pasirašymą.
Anot VDU pranešimo, apibendrindamas diskusijos dalyvių įžvalgas, VDU rektorius prof. Juozas Augutis sakė apgailestaujantis dėl vienintelio dalyko - kad jų neturėjo galimybės išgirsti tie, kurie šiandien sprendžia galvosūkį, kokią profesiją rinktis, kad ji būtų integrali ir perspektyvi, nes į šį klausimą buvo atsakyta - tai platus, perspektyvus ir itin inovacijoms imlus žemės ūkio sektorius.
