„ES oficialiai pripažino, kad jos rinkoje egzistuoja dvigubi prekių kokybės standartai, ir prie šios problemos viešinimo bei sprendimo daug prisidėjo Lietuva. Vieni pirmųjų pradėjome kelti šį klausimą, kai Lietuvoje atliktų tyrimų metu nustatėme, jog kai kurie mūsų šalyje parduodami produktai yra prastesnės kokybės nei, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Belgijoje. Už pirkėjų klaidinimą gamintojams numatoma taikyti baudas“, – pranešime spaudai cituojama teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.
Priėmus naują direktyvą, valstybės narės per dvejus metus jos nuostatas turės perkelti į nacionalinę teisę. Teisingumo ministerija parengs Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimus. Už nesąžiningos komercinės veiklos kontrolę atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) tirs skirtingos kokybės prekių pardavimo atvejus, skirtumų reikšmingumą ir pagrįstumą. Tarnyba galės skirti nustatytas baudas nesąžiningiems pardavėjams, ir esant poreikiui, bendradarbiaus su kitų ES valstybių narių kompetentingomis vartotojų apsaugos institucijomis.
Jeigu analogiški pažeidimai bus įrodyti keliose valstybėse narėse, sankcijų skyrimą koordinuos ES, o baudos sieks iki 4 proc. metinės pardavėjo apyvartos kiekvienoje nukentėjusioje valstybėje.
Primenama, kad iki šiol gamintojai, skirtingos sudėties produktus pateikdami kaip vienodus, tai pateisino daugeliu aplinkybių, esą skirtingi pirkėjų poreikiai, gamybos aplinkybės ar teisės aktai. Įsigaliojus naujoms taisyklėms, tiekti skirtingos sudėties produktus bus galima tik aiškiai pagrindus priežastis – dėl galiojančių nacionalinių taisyklių. Bet kokiu atveju apie tuos skirtumus reikės aiškiai informuoti pirkėjus.
Šiuo metu VVTAT tarnyba atlieka tyrimą, kad įvertintų pirkėjų požiūrį į tuo pačiu prekės ženklu pažymėtus, tačiau skirtingos sudėties produktus. Šį tyrimą iš dalies finansuoja Europos Komisija.
ELTA primena, pernai rugpjūtį Vilniuje Europos Komisijos (EK) atstovai pristatė būdus, kaip visoje ES kovoti su dvigubos kokybės prekių problema.
Lietuva praėjusių metų pavasarį kreipėsi į EK, kad teisės aktuose būtų aiškiai nustatyta, kad prekyba dvejopos kokybės produktais, kai jie reklamuojami iš esmės taip pat, būtų laikoma nesąžininga komercine veikla. Tokia veikla yra draudžiama, nes klaidina vartotojus ir pažeidžia jų lūkesčius, skelbia Teisingumo ministerija.
„Nepriimtina, kad Lietuvos vartotojus pasiektų prastesnės kokybės šokoladai, kava, žuvies piršteliai ar kiti maisto ir ne maisto produktai. Būtinybę spręsti klausimą ES lygiu itin garsiai pradėjome akcentuoti nuo praėjusių metų, kai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba palygino Lietuvoje parduodamų maisto produktų kokybę su parduodamais Belgijoje ir Vokietijoje. Tuomet paaiškėjo, kad kai kurių Lietuvoje parduodamų produktų kokybė prastesnė“, – sakė teisingumo viceministrė I. Gudžiūnaitė.
Anot viceministrės, tuo metu galioję ES teisės aktai aiškiai nenurodė, kad tokioje pačioje pakuotėje parduodamo produkto sudėtis negali būti skirtinga. Todėl būtina keisti teisinį reglamentavimą, taip pat nustatyti ES lygmens žalos atlyginimo priemones vartotojams.
Pernai metų vasaros pabaigoje Lietuva, be kita ko, ėmėsi iniciatyvos atlikti tyrimą, kuris siekė nustatyti, ar žinojimas, kad vartotojui prieinamo produkto kokybė yra prastesnė nei kokybė to paties produkto parduodamo kitoje ES valstybėje nulemtų jo sprendimą nepirkti tos prekės. Pusę šio tyrimo finansavo EK. Rezultatai, kurių tikimasi sulaukti 2019 m. vasarą, padės tiriant konkrečius pažeidimus ir sprendžiant dėl atsakomybės kiekvienu atskiru atveju.
EK siūlo, kad už prastesnės kokybės produktų pardavinėjimą būtų galima taikyti poveikio priemones, pavyzdžiui, skirti iki keturių procentų įmonės pajamų siekiančią baudą arba reikalauti žalos atlyginimo. Tačiau būtina nustatyti, kad produkto kokybė iš tiesų prastesnė, ir reikalinga įvertinti subjektyvų elementą – ar vartotojas būtų pirkęs produktą, jei būtų žinojęs, kad jis yra prastesnės kokybės nei kitoje ES valstybėje.
