Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė laidoje „DELFI diena“ atsakė, ar yra aišku, kaip keisis ES parama Lietuvai ir ar ji mažės.
– Jau ilgą laiką kalbama, kad nuo 2021 metų Europos Sąjungos parama Lietuvai ženkliai sumažės. Ar yra jau daugiau nubrėžta gairių ir aiškumų, kaip keisis ES parama Lietuvai?
– Tiesą pasakius, pagal komisijos pateiktą pasiūlymą, galima patvirtinti, kad parama Lietuvai mažėja. Derybos šiuo metu vyksta tik dėl sektorinių klausimų. Šiuo metu mes deramės dėl taisyklių, kaip leisime pinigus, bet ne dėl sumos.
Europos Sąjungos vadovai, prezidentai ir premjerai vieną kartą jau aptarė, kokie turėtų būti rėmai ir kokie yra pagrindiniai interesai. Dar viena panaši diskusija turėjo įvykti birželio mėnesį. Žiūrėsime, jeigu pasirodys, kad šalys narys bent kažkiek suartino pozicijas, gal bus galima pradėti judėti dėl skaičių.
O dabar tai, kas yra ant stalo padėta, tai yra pirminis pasiūlymas, pagal kurį yra nubrėžta, koks turėtų būti bendrasis Europos Sąjungos biudžeto lygis. Jis yra šiek tiek mažesnis, nes Jungtinė Karalystė išstos iš ES.
Pagal dabartinės komisijos prioritetus, yra sudėliotos programos, kiek bus skiriamos finansavimo naujiesiems prioritetams: gyvybai, kibernetinėms atakoms ir kt. Žinoma, yra ir tradicinės sritys, kurios yra numatytos ES sutartyse ir tos, kurios yra labai artimos mums – bendroji žemės ūkio politika ir tiesioginės išmokos. Dar labai svarbu – visa sanglaudos politika ir skirtingi fondai.
– Labai nemažai diskutuojama, kad Lietuva nebegaus paramos dėl Vilniaus kaltės, kadangi Vilniaus BVP yra daug didesnis. Pagal BVP vienam gyventojui, Vilniaus apskrities išsivystymas siekia 109 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – 62 proc., tad svarstoma buvo padalinti Lietuvą į du statistinius regionus, kad „antrasis regionas“ galėtų pretenduoti į didesnę paramą. Ar toks variantas būtų įmanomas?
– Reikia turėti omenyje, kad šis procesas pradėtas dar 2016 metais. Lietuva pateikė prašymus ir yra reglamentas, kuris nustato, ar statistiškai valstybė yra vienas regionas, ar galima valstybę padalinti į kelis regionus.
Šiuo atveju mes išskirtume Vilnių ir aplink Vilnių esančius regionus. Reglamentą galima keisti kas trejus metus.
2016 metais mes pateikėme prašymą pakeisti esamą situaciją ir padaryti Lietuvoje du regionus. Formaliai šis procesas yra padarytas, šiuo metu Lietuva yra pateikusi visą statistiką, kuri yra reikalinga, kad būtų galima apskaičiuoti įvairias formules ir įvairius kriterijus, tarsi Lietuva būtų du statistiniai regionai.
Yra ir daugiau šalių, kurios nusprendė tai daryti, pavyzdžiui, Vengrija, Slovakija ir Airija, jos irgi teikia tą statistiką.
Reikia tikėtis, kad iki birželio ir kitos valstybės susiųs reikiamus duomenis ir statistiką. Bėda yra tik ta, kad kai komisija teikia savo pirminį pasiūlymą dėl to, koks turėtų būti daugiametis ES biudžetas, tos statistikos neturėjo, nes pradėjus procesą 2016 metais, 2019 metų viduryje jis tik pasibaigė.
– Lietuvoje buvo pamąstymų, kad ji praranda paramą, nes yra per pigi. Kitaip sakant, buvo taip pat svarstymų, kad kadangi Lietuvoje mokytojai ir gydytojai gauna mažas algas, tad ir jų teikiamų paslaugų kaina atrodo labai maža, Lietuva tiesiog tampa per pigia ir dėl to praranda paramą. Ar gali būti to priežastis – šių specialybių žemi atlyginimai ar komunalinių paslaugų žemos kainos?
– Nors atrodo, kad viskas yra sudėtinga, bet viskas yra dar gerokai sudėtingiau. Yra žiūrima į viešąsias paslaugas ir į viešąjį sektorių, skaičiuojama pagal bendrąsias BVP pajamas, kiti skaičiuoja pagal nacionalinio produkto produktą apskritai.
Nepaisant šių dviejų didelių skaičių, kurie tai gali nulemti, yra ir įvairios formulės. Dar ant viso to yra uždedamos taip vadinamos lubos. Kad ir kaip apskaičiuotume ir kad ir kokius turėtume daugiklius, parama vienai valstybei negali siekti daugiau nei 1,55 proc. BVP.
Visą pokalbį žiūrėkite DELFI laidoje.
