Nei prasto kvapo, nei muselių: kaip kompostuoti atliekas ir bute

Vienas iš būdų prisidėti prie švaresnės ir gražesnės aplinkos – kompostavimas. Jei svarstote pradėti kompostuoti, tačiau nesate tikri, nuo ko reikėtų pradėti, girdėjote gandus, kad tai – brangu, nepatogu, o komposto krūvos skleidžia nemalonų kvapą – pateikiame Vilniaus miesto gyventojų pasakojimus, kurie paneigs išankstinę nuomonę bei padės apsispręsti.

Renkasi specialius kibirus

Atsakingai atliekų rūšiavimo kultūra besidominti vilnietė Inga prieš metus įsigijusi vasaros sodybą kaip mat pradėjo ieškoti būdų, kaip galėtų kompostuoti atliekas. Tačiau moteris susidūrė su viena problema – ji pati gyvena bute, tad kur laikyti atliekas, kol jos pasieks sodyboje esančią kompostavimo krūvą?

„Atsiradus galimybei išvežti atliekas, pradėjau domėtis, kokiais būdais galima būtų kompostuoti namuose ir atradau, kad egzistuoja tokie Bokashi kibirai, skirti virtuvinėms atliekoms. Tai maždaug penkiolikos litrų talpos plastikiniai kibirai, į kuriuos galime mesti praktiškai visas maisto atliekas, išskyrus žalią mėsą, žuvį ir kaulus“, – pasakoja vilnietė.

Inga namuose naudoja du specialius kibirus, kuriuos visiškai užpildo per vieną mėnesį. „Gaminu pakankamai nemažai, daug patiekalų su daržovėmis, tad vieną kibirą pripildome per 2-3 savaites. Pačiame kibire įmanoma sukompostuoti iki pat tikrojo komposto, kuris iškart tinkamas lysvei. Tačiau tiek laiko namuose dar nelaikėme. Atliekų prisikaupia tikrai nemažai, todėl kibirus tenka ištuštinti gana dažnai“, – sako moteris.

Ji pasakoja, kad savaitgaliais išveža susikaupusį kompostą į sodybą ir ten jį perkelia į lauko komposto dėžę. Žiemą sodyboje lankosi rečiau, todėl antrasis kibiras užtikrina didesnį kompostavimo kiekį.

Kompostas – gėlėms tręšti

Pasak Ingos, kibiruose susidaręs atliekų kompostas ne tik puikiai tinka sodo augalams, bet ir yra nepamainomas kambarinių gėlių trąšų šaltinis.

„Kibiro apačioje yra tuščia ertmė su sieteliu, per kurį nubėga skysčiai. Susikaupusį skystį galima naudoti kaip trąšą namuose augančioms gėlėms. Tereikia jį sumaišyti su vandeniu ir palieti gėles“, – pasakoja Inga.

Moteris sako, kad prieš pradėdama naudoti specialius kibirus, girdėjo keletą mitų, neva ilgai namuose laikomas kompostas gali pradėti skleisti nemalonų kvapą bei prisiveisti vaisinių muselių. Tačiau mėnesį spintoje laikiusi kibirą Inga nesusidūrė nei su viena iš šių problemų.

„Į kibirą dedamos specialios granulės, kurios yra skirtos maisto skaidymui. Pradedant naudoti, į kibiro dugną yra pabarstoma granulių, tada dedamos atliekos, kurios vėl apibarstomos granulėmis. Patys kibirai yra su dangčiais, ypatingai sandarūs, o būtent granulės užtikrina, kad kibiruose esančios atliekos neskleidžia jokio blogo kvapo ir neleidžia veistis muselėms“, – aiškina pašnekovė.

Į pagalbą – sliekai

Vienas populiariausių būdų kompostuoti atliekas yra pasitelkiant Kalifornijos sliekus. Jie gali pagelbėti kompostuojant tiek bute, laikant juos specialiame atliekų maiše, tiek komposto dėžėje lauke.

Būtent šiuo būdu jau kelerius metus atliekas kompostuoja Vilniaus rajone gyvenantis Vladas. Apie šiuos „mažuosius darbininkus“ vyras sužinojo per vieną ūkininkams skirtą konferenciją ir nuo to laiko, kaip pats sako, susidomėjo jų paslaugomis.

„Ūkyje kompostuoju jau labai seniai, tačiau visada ieškojau būdų, kaip šį procesą paspartinti ir padaryti efektyvesnį. Prieš dvejus metus su draugu dalyvavome vienoje konferencijoje, kurioje savo kompostavimo patirtimi dalinosi kiti Lietuvos ir užsienio ūkininkai. Ten pirmą kartą ir išgirdau apie šiuos sliekus“, – prisimena vyras.

Iš sliekų fermos Lietuvoje pradžiai keletą kilogramų „pagalbininkų“ įsigijęs Vladas kaip mat pastebėjo jų naudą. „Pamačiau, kad per vieną dieną sliekai perdirbdavo kone dvigubai daugiau atliekų. Negana to, po savimi jie palikdavo biohumusą, kuris kompostuojant užtikrina ekologiškas trąšas augalams. Žinoma, kad biohumusas daug efektyvesnis už įprastą mėšlą, o ir blogo kvapo nuo jo visiškai nesijautė“, – pasakoja vilnietis.

Visgi, laikyti kompostavimui skirtus sliekus, pasak Vlado, reikalauja šiek tiek žinių – jiems būtina priežiūra, tinkama temperatūra ir, žinoma, maistas. „Tai ne kokios granulės, o gyvi organizmai, todėl, prieš pradedant naudoti sliekus, reikėtų tinkamai pasidomėti jų laikymo sąlygomis. Sliekus reikia nuolatos maitinti, laistant palaikyti didelį drėgmės kiekį, judinti ir maišyti kompostą. Taip pat svarbi temperatūra – geriausia, kad ji neviršytų 25 laipsnių šilumos, tačiau nebūtų žemesnė nei 15 laipsnių“, – aiškina vyras.

Paklaustas, ar sliekai gali išlikti gyvybingi ir šaltuoju metų sezonu, Vladas teigia, kad tam reikia imtis papildomų priemonių. „Jei yra galimybė, kompostavimo dėžę arba atskirai iškasant patį kompostą reikėtų perkelti į patalpas, kuriose būtų bent jau 10 laipsnių temperatūra. Žiemą, kaip ir visiems organizmams, reikia daugiau energijos, todėl maisto atliekų likučiais sliekus maitinu dažniau nei įprastai“, – sako vyras.

Tačiau jei nėra galimybės sliekų perkelti į šiltesnę patalpą, anot Vlado, yra ir kita išeitis. „Lauke esančią komposto dėžę ar duobę reikėtų apšiltinti – apdengti plastikine plėvele, apkamšyti akmens vata ar poliesteriu. Žinoma, prieš tai pasirūpinant maistu – dideliu sluoksniu kompostuojamų atliekų“, – pataria pašnekovas.

Pasinaudojo galimybe gauti nemokamas kompostavimo dėžės

Vilniaus regiono individualių namų savininkai ir sodo bendrijų nariai prieš kelerius metus aktyviai pasinaudojo galimybe gauti nemokamas lauko kompostavimo dėžes. Jiems Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, siekdamas maksimaliai sumažinti biologiškai skaidžių atliekų patekimą į sąvartyną, nuo 2014 iki 2017 m. nemokamai išdalijo 51 tūkst. kompostavimo dėžių.

Matydamas tokį aktyvų visuomenės įsitraukimą, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras kreipėsi dėl papildomo finansavimo naujoms kompostavimo dėžėms įsigyti. Jei bus skirtas toks finansavimas, apie naujų dėžių įsigijimą ir galimybes gauti dėžių bus informuojama įmonės svetainėje.