Po pasitarimo Vyriausybėje S. Jakeliūnas pasakojo, kad pristatė ir tai, kas išsiaiškinta krizės tyrime, ir bendrą krizės kontekstą, VILIBOR palūkanų taikymą. Pasak jo, pagrindinis skirtumas tarp jo ir Lietuvos banko požiūrių, kad, krizė iš esmės kilo dėl vietinių ir regioninių veiksnių, o ne pasaulinių.
Jis dar kartą patvirtino, kad kreipsis į Lietuvos banką, kad gautų visą išsamią informaciją dėl bankų taikyto VILIBOR. Jis taip pat tvirtino, kad vis dar planuoja kreiptis į Europos Centrinį Banką (ECB) dėl Lietuvos banko vadovo elgesio. Kaip akcentavo, ypač po valdybos nario Raimondo Kuodžio pasisakymų viešojoje erdvėje.
S. Skvernelis savo ruožtu teigė, kad jokios konkrečios institucijos neįvardins dėl kurios kreipsis nei į kurią kreipsis. Sprendimas bus priimtas pirmadienį.
„Sprendimas susijęs su mūsų žmonių, vartotojų teisių ir interesų apsauga ir priežiūros institucijų, kurios tuo metu turėjo užtikrinti, ar tai buvo padaryta“, – kalbėjo jis.
Žurnalistams pasitikslinus, ar neatsitraukiama nuo minties kreiptis į Generalinę prokuratūrą, premjeras teigė, kad neatsitraukiama ir pabrėžė, kad yra kalbama ne tik apie Lietuvos banką. Jis patikino, kad šiuo metu nekalbama apie pasitikėjimą Lietuvos banku.
Premjeras nesiėmė vertinti, ar žmonėms dėl VILIBOR kilimo ir padidėjusių maržų reikėtų kompensuoti patirtą žalą. Pasak jo, tai ne politiniai, o teisiniai klausimai.
„Mes kalbame apie priežastis, institucijų veikimą, o apie galimą žalą, jos patvirtinimą, jeigu toks būtų, tai būtų jau nebe politiniai sprendimai. Dėl atlyginimo irgi nėra politiniai, o teisiniai sprendimai“, – komentavo S. Skvernelis.
S. Skvernelis taip pat tvirtino, kad tai nėra rinkiminės kampanijos dalis ir taip pat nesiėmė vertinti, ar Jakeliūnas neturi privačių interesų, nes bandė darbintis Lietuvos banke.
„Buvo išklausyta gerbiamo komiteto pirmininko pozicija, mano pozicija ir pirmadienį bus sprendimas, kaip aš supratau visuomenės intereso kontekste. Noriu priminti, kad Lietuvos bankas finansinių paslaugų priežiūros mandatą įgijo 2012 m, o su kredito politika susijusį mandatą įgijo tik 2014 m. Tai eitų kalba, kaip suprantu, apie institucijų daugumos veiksmų įvertinimą“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Jis pridėjo, kad tai, kas vyksta šiandien, nėra kritika. Tai iš tikrųjų – didelė problema, į kurią galima atsakyti tik viešumu. Pasak jo, pasitelkiami ne teiginiai, o nuomonės reiškimas ir taip šmeižiamas Lietuvos bankas.
„Kas dabar mane labiausiai verčia jaustis nepatogiai, kad tikrai reikia tarptautinėje erdvėje aiškintis, kas pas mus vyskta. Tokius klausimus gavau, į juos atsakiau. Kaip jau esu minėjęs, savų marškinių skalbimas viešai ir įjungus tarptautinę publiką, nemanau, kad tai geriausias būdas ginčytis iš principo dėl ekonominių požiūrių skirtumų“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
DELFI primena, kad S. Jakeliūnas balandžio 2 dieną Seime surengtoje konferencijoje paviešino V. Vasiliausko laišką skirtą kitiems valdybos nariams, taip pat vaizdo įrašus iš darbuotojų susirinkimo bei 2012 m. „slaptu“ Lietuvos banko tyrimu dėl VILIBOR, kuris, anot jo, parodo, kad per krizę komerciniai bankai galėjo manipuliuoti tarpbankinių palūkanų indeksu VILIBOR. S. Jakeliūnas teigė, kad Lietuvos bankas nenoriai bendradarbiauja ir sąmoningai nuslėpė dalį informacijos reikalingos parlamentinį tyrimą dėl 2009–2010 metų krizę Lietuvoje lėmusių aplinkybių atliekančiam Seimo komitetui. Iš karto po konferencijos S. Jakeliūnas nuskubėjo pas premjerą S. Skvernelį. Po susitikimo kalbėta, kad galbūt bus kreipiamasi į prokuratūrą dėl to, kad Lietuvos bankas pateikė neobjektyvią informaciją ir klaidindamas Seimą pažeidė viešuosius interesus.
Tą pačią dieną V. Vasiliauskas žurnalistams komentavo, kad Lietuvos bankas visuomet bendradarbiavo su visomis valstybinėmis institucijomis, visuomet teikė informaciją ir remiasi faktais, o ne faktų interpretacija. Jis teigė, kad S. Jakeliūnas yra „nuėjęs į asmeniškumus“.
Tos dienos vakarą Lietuvos banko puslapyje jau buvo patalpintas „slaptasis“ tyrimas. Pasirodo, tai vidinis Lietuvos banko specialistų parengta analitinė pažyma, kurioje pateiktos rekomendacijos ir siūlymai buvo skirti vidiniam naudojimui. Pažymoje rašyti teiginiai nebuvo oficiali banko nuomonė, o veikiau laisvesnio interpretavimo bei su daugybe prielaidų atlikti skaičiavimai.
Balandžio 3 dieną V. Vasiliauskas prabilo apie tai, kad Lietuvos bankui, galimai, buvo bandoma daryti įtaka dėl vieno rinkos žaidėjo. Jis teigė, kad paviešins S. Jakeliūno žinutes bei tam tikrus oficialius pasisakymus.
Balandžio 9 dieną Seimo salėje paaiškėjo, kad S. Jakeliūnas ne kartą bandė darbinti Lietuvos banke. Tai patvirtino ir V. Vasiliauskas. Vakare Lietuvos bankas paviešino kreipimąsi į į Seimo ir Vyriausybės narius dėl viešoje erdvėje paskleistos, kaip teigiama, tikrovės neatitinkančios informacijos ir interpretacijų dėl tarpbankinių palūkanų indekso VILIBOR. Lietuvos bankas paragino S. Jakeliūną kuo skubiau pateikti atsakingoms institucijoms informaciją dėl galimo Lietuvos bankų manipuliavimo VILIBOR kotiruotėmis, apie kurį jis pasisakė viešai.
