„Praėjo dvi savaitės atostogų. Pripažįstu, tik užvakar pradėjau jausti, kad aš čia, jog momentais nieko negalvoju, vėl pradėjau garsiai juoktis, atsiverčiau savo poeziją, dingo panikos priepuoliai“, – savo itin jautrų įrašą šeštadienio rytą socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo ji.
Emocingomis, atviromis mintimis Jazzu sutiko pasidalinti ir su DELFI skaitytojais. Atlikėja nori, kad jos išgyvenimai bei siunčiama žinutė pasiektų tuos žmones, kuriems to labiausiai reikia. O jos išpažintyje, kaip tiki atlikėja, yra ko pasimokyti kiekvienam.
„Nuskambėsiu kaip lepūnėlė, bet man buvo sunku išeiti iš tam tikros būsenos, kurioje buvau užsilikusi... Aš dar neišmokau kasdien džiaugtis ir jaustis tiesiog laiminga, labai dažnai užstringu kažkur... Net va, kai po palme guliu, kartais randuos visai kitur.
Pastarieji pusę metų man buvo labai sunkūs. Aš neatsimenu ar kada nors dar tiek dirbau. Ir tai ne skundas! Aš dievinu savo darbą, nes gyvenu Muzikoje. Esu laiminga ir kasdien garsiai dėkoju už šią nuostabią dovaną. Ir jei tik dirbčiau, kurčiau – būtų viskas tiesiog nuostabu! Bet ne. Taigi negali būti viskas taip paprasta, ar ne?
Aš per pusę metų visiškai susivalgiau emociškai. Išgyvenau kūrybinį, įkvėpimo procesą, visiškai neturėjau sienų, buvau atvira, pažeidžiama, sakyčiau, netgi silpna, nes viską atiduodavau albumo įrašams, repeticijoms tarp Vilniaus ir Londono bei pasiruošimui arenoms. Ir, matyt, kai esi visiškai švari ir atlapa širdimi, pradeda lipti aplinkos šiukšlės. Tai taip ir atsitiko.
Aš patyriau tokį psichologinį spaudimą ir smurtą, su kuriuo susitaikyti nepavyks niekada ir niekam. Dažnai žmonės man sako: „Juste, kodėl tu šitaip reaguoji?“, „Duok durniui kelią“, „Tiesiog nekreipk dėmesio“ ir kitas sparnuotas frazes. Ne, to nebus. Per šitiek metų scenoje aš išmokau daug – kaip reikia nekreipti dėmesio irgi išmokau. Bet visada yra bet. Šį kartą aš tiesiog išsigandau gyventi. Man atsinaujino panikos priepuoliai, negalėjau miegoti, dinginėjo balsas, puoliau į visišką depresiją. Aš tiesiog išsigandau gyventi tarp baisių, labai baisių žmonių. Galvojau, kad žmones pažįstu gerai, jog puikiai skiriu gėrį nuo blogio. Ir staiga realybė smogė tiesiai į paširdžius. Ir dabar, gulint hamake, galėčiau sakyti: „Viską pamiršau, tai nesvarbu, nereikia sureikšminti“... Bet ne. Aš tiesiog toliau bijau. Bijau dvigubų standartų, bijau tų, kurie tūkstančiais būrėsi į grupes ir diskutavo, kaip sugriauti mano karjerą ir gyvenimą. Taip, ir tai yra suaugę žmonės, turintys vaikų ir pasisakantys prieš smurtą. Bijau agresijos. Ir nesuprantu, kodėl tiek žmonių, išmokę naudotis internetu, jaučiasi dievais, teisėjais ir kritikais. Kodėl man kažkas aiškina, kaip aš turiu atrodyti ir kaip aš turiu kurti. Kodėl reikia iškraipyti mano žodžius savaip?“, – svarstė dainininkė.
Savo įraše atlikėja priminė ir skandalu virtusią situaciją, kuomet jos vardu buvo sukurta netikra anketa, iš kurios anonimas atrašinėjo piktas, necenzūrines žinutes Jazzu gerbėjams.
„Iš esmės visų veidai pasimatė tada, ypač kolegų. Ir jūs žinote, kas jūs esate... Kodėl ateiti ir apšikti kitam galvą yra gerai, o gauti atsaką į tai – negerai? Taip, kad ne, durniams kelio aš neduosiu. Ir galite mane vadinti dramos karaliene, sakyti, kad be reikalo švaistau jėgas, nes tai – kova su vėjo malūnais. Bet yra daug silpnesnių žmonių už mane ir aš puikiai žinau iki ko gali tie durniai juos privesti. Nes pati išgyvenau grasinimus ir visišką tamsą, ir gyventi tapo nemiela. O stipriesiems aš pavydžiu. Bet mokomės gi ne iš stipriųjų, o iš jo didenybės Gyvenimo...
Ir dar visame šitame kontekste aš intensyviai koncertavau, kas savaitę po porą kartų važiuodavau į mažesnius miestelius su socialinėmis misijomis, įrašinėjau iškart du albumus, kurių vieną jau išleidau, pačiam idiotų subujojimo pike atlaikiau M.A.M.A. apdovanojimus, filmuodavausi, repetuodavau iki išnaktų ir galiausiai – viską vainikavo mano pirmas solinis turas 5 arenose. Atvirai, aš kasdien gerdavau raminamuosius arba migdomuosius, ištisai verkiau ir kabėjau ant lašelinių, nes buvau absoliučiai nerviškai išsekusi. Apie fizinį išsekimą aš net nešneku, aš nežinau, kaip mane pastatydavo ant kojų kai kuriomis dienomis...
Prieš pat arenas sau pasakiau: „Stop, gana“. Negaliu pasiduoti tuščiavidurėms emocijoms, nes turiu ir toliau pildyti savo svarbiausią misiją – dainuoti, dovanoti muziką. Ir man nebūtų nieko pavykę, jei ne mano nuostabiausia komanda, žmonės, kurie mane supa ir saugo“, – prisipažino Jazzu ir įraše padėkojo artimiems bičiuliams, kolegoms.
„Apie jūsų profesionalumą šnekėti net nereikia – su jumis grojant gimsta tikra muzika – ta, kuri liečia. Esate stebuklingi savo srityse. Aš noriu jums tiesiog padėkoti už draugystę, nes ji man be galo svarbi. (...) Ačiū, kad galime būti savimi, jog galime tiek pakelti drauge, kad visada mane palaikote. Su jumis scenoje aš gyvenu. O iš esmės gyvenime – gyvenu dar labiau! (...) Noriu atsiprašyti visų draugų, kurių nemačiau, kurių gimtadienius praleidau, kuriems neatrašiau, kuriems nekėliau ragelio. Ačiū, kad mane supratote ir nepasmerkėte. Ačiū už palaikymą ir padrąsinimus.
Labiausiai ačiū savo šeimai. Aš neįsivaizduoju, kiek kantrybės jums reikėjo šiuo periodu... Ačiū, kad pasiimate dalį mano skausmo, kai rodos jau nebepakelsiu... Ačiū, kad leidote būti savo erdvėje, jog negalvojote, kad išprotėjau, kai tiesiog negirdėdavau, ką man sakote, nes būdavau kitoje dimensijoje. Ačiū už besąlygišką meilę, palaikymą ir tą namų jausmą, kai žinai, kad niekada nebebūsi vienas, jog turi kur sugrįžti ir ten gali tiesiog būti.
Donatai, tu esi mano gyvenimo meilė. Žiūriu į tave ir galvoju: „Aš, matyt, labai geras žmogus, jei tave sutikau“. Jei tau dar kažkas neaišku – įsijunk bet kokią dainą albume. Kaip gera tau rašyti ir dalintis mūsų meilės istorija su visu pasauliu! Myliu tave ir noriu greičiau būti tavo žmona!
Jūs, kurie manęs klauso, kurie ateina į koncertus, kurie mane palaiko, skatina, kurie jaučia mano dainas – tik jūs esate mano perpetuum mobile. Be jūsų aš nebūčiau aš. Norėčiau jus visus išbučiuoti ir apkabinti, o galiu tik pažadėti: aš jums dainuosiu. Jei klausysite, visada jums dainuosiu!
(...) Dabar žinau, kad būti savimi, išdrįsti, išgyventi skausmą ir garsiai kalbėti apie jausmus yra sunku. Bet verta.
O dabar pailsėsiu ir važiuojam toliau. Manęs niekas nesustabdys, aš turiu tiek meilės ir tikėjimo, tokia stipria komanda, tiek patirties ir tiek kūrybinio potencialo, kad manęs nesutryps niekas nie-ka-da! Ir kursiu aš, kaip noriu ir ką jaučiu. Vienas idiotų prisirašymas įvyko po mano klipu „Wild“, tikėkimės bent kas nors mano skausmo sąskaita išmoko mažiau nekęsti ir palaikyti savus, ir tokio prisirašymo nepatirs daugiau niekas. Ai, labai geri dar šitie pasvaičiojimai „be Leono ji niekas“, „nieko nesukurs pati“ ir pan. Na, žinokite, aš ir sukūriau tas visas dainas, kurias jūs girdite jau eilę metų. Ir mums su Leonu atskirai puikiai sekasi, kaip ir sekėsi kartu. Ačiū, Leonai Somovai, už visus metus drauge, koncertų metu tau perdaviau linkėjimu ir žinok – džiaugiuosi tavo pasiekimais ir palaikau tave vi-sa-da.
Paleiskit jūs tą praeitį. Nebijokite pasikeitimų. Nesmerkite vienas kito. Praleiskite kas nepatinka. Apeikite. Negyvenkite kitų gyvenimų, kurkite savo. Skatinkite vienas kitą geriems jausmams ir darbams.
Ir tiesiog. Atsibudę ryte pagalvokite, kaip kitam suteikti laimę, o ne skausmą. Gali būti, kad nuo to pasaulis tikrai taps gražesnis. O ir gyventi bus lengviau, nes labiau pamilsite save, tikiu.
To ir linkiu – susitaikymo su savimi. Man po truputį pavyksta“, – atviravo J. Arlauskaitė.
| Pagalbos telefonai: | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Emocinė parama internetu | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64. |
