Užsirezervavome laiką, tačiau didžiausias iššūkis buvo ryte, kai atvažiavus prie policijos, atvažiavome anksčiau, 7.45 – ir nėra nė vienos laisvos automobilio stovėjimo vietos ant gatvės, nes pasirodo tik čia galima oficialiai lankytojui pasistatyti automobilį! Abi šalia pastato esančios parkavimo aikštelės yra nužymėtos ženklais, kad įvažiavimas tik su leidimais. Net nežinau kam padėkoti už tokią malonią staigmeną, tokį protingą sprendimą, ar manoma, kad nieko baisaus, pasistatys kur nors kiemuose, ar net prie prekybos centro „Akropolis“, gi visai šalia (0.5 km atstumu yra didelė minimo prekybos centro aikštelė). Taigi teko mašiną kišti į perpildytą daugiabučio kiemą, su 2-jų ir 4-erių metų vaikais kulniuoti iki naujojo policijos pastato.

Toliau dėl rezervacijos – rytinis laikas likęs tik vienas, nors vaikai – du. Galvojau tikrai nesudarys tai problemų du vaikus nufotografuoti ir užpildyti dokumentus, nes mums tik rytinis laikas tiko, kitaip sakant, prieš darželį, ir pusvalandį vėluojant į darbą. Deja, gavau laviną priekaištų, kad turėjau rezervuoti du laikus, kai dviems vaikams reikia pasų. Teko palikus vaikus fotografavimo kabinoje vienus, lėkti per salę ir atsispausdinti dar vieną gyvos eilės numeriuką.

Paklausus, gal kokią savaitės dieną jie dirba ilgiau, kaip jau įprasta dažnoje viešųjų paslaugų įmonėje, buvo atsakyta, kad migracija dirba tik nuo 8.00 iki 17.00. Tai yra ir visų kitų klaipėdiečių darbo metu, tad ir vėl supratau, kad ir vėl teks išsiprašyti iš darbo norint atsiimti pasus. Žinant, kad mažiems vaikams pasų galiojimas tik dveji metai, teks jau iš anksto ruoštis, ar naudoti mamadienius pasų darymui. O dar ir 10–ečiui vaikui greitai pasas nebegalios.

Be viso to iššūkio užsakinėjant ir atsiimant pasus, tikrai stebėjausi ir jaučiau asmeninę gėdą dėl migracijos darbuotojų požiūrio į užsieniečius. Žinoma, esant darbo jėgos trūkumui Lietuvoje, visi pastebime suaktyvėjusį ukrainiečių srautą. Reiškiu užuojautą jiems, kai jie turi susitvarkyti migracijos dokumentus ir atlaikyti – nepabijosiu to žodžio – pašiepiančio požiūrio į juos. Žinoma, su jais bendrauja rusų kalba, bet su tokiais komentarais – taigi jau rodžiau, kaip užpildyti, eik ir pildyk pats, yra pavyzdys, ir vėl neužpildei, ir pan., taigi Kauno įmonėje dirbi, ten ir važiuok, ir t. t. Išeinant jiems pradeda komentuoti lietuviškai, – užkniso jau mane, galų gale, atsikračiau. Tiesiog žavinga klausyti, kaip Lietuvos pareigūnai (nors nežinau ar jos tokį statusą turi) bendrauja ir teikia paslaugas. Ir kokia mes Europos Sąjunga, tokia ir tolerancija.

Rašau, nes noriu viešinti tokius dalykus ir man ne tas pats kokią Lietuvą mes kuriame.

Jurgita, 3-jų vaikų mama.

Komentuoja Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė

Problema dėl automobilių parkavimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskr. VPK) teritorijoje, kiek mums žinoma, iš tikro yra didelė. Kolegos bando ją spręsti. Atkreipsime dėmesį į šią situaciją.

Nusiskundimą dėl to, kad vienu rezervacijos laiku nenorėta aptarnauti dviejų asmenų, laikytume nepagrįstu – paskirtu laiku iš tikro galima aptarnauti tik vieną asmenį. Piliečiai aptarnaujami biometrinių duomenų registravimo įranga, naudojantis specialia elektronine sistema, todėl dirbama griežtai pagal instrukcijas.

Sutinkame, kad darbo laikas nėra patogus paslaugų pageidaujantiems dirbantiems žmonėms. Tačiau toks darbo laikas yra patvirtintas Klaipėdos apskr. VPK, kuriam ir priklauso migracijos padalinys, darbo reglamente. Manytume, atsižvelgiant į asmenų pageidavimus, darbo laikas galėtų būti keičiamas. Tam, be abejo, pirmiausia reikėtų atlikti pataisas anksčiau minėtame darbo reglamente.

Nemalonu dėl nepagarbaus migracijos skyriaus darbuotojos komentaro apie užsieniečius. Sutarėme su atsakingais Klaipėdos apskr. VPK Migracijos skyriaus darbuotojais, kad skaitytojos skunde minima situacija būtų išanalizuota kolektyve ir įžeidžiamojo pobūdžio komentarų nepasikartotų, bendrame darbuotojų susirinkime būtų dar kartą apžvelgta asmenų aptarnavimo tvarka ir kultūra. Labai tikimės, kad ateityje panašių situacijų į aprašytąją išvengti pavyks.