Būstas prie jūros už 40 tūkst. eurų

Turkijoje būstus jau 10 metų parduodanti NT agentūros „Vilniaus turtas“ brokerė Kristina Žilytė-Grigė patikino, jog daugelis užsieniečių būsto sau arba investicijai dairosi Alanijos kurorte, kur saulėta būna didžiąją metų dalį.

Ekspertė sakė, jog NT pardavimo ir nuomos kainos šiame regione labai priklauso nuo sezono, vietos, aukšto, vaizdo pro langą, buto įrengimo ir kitų dalykų. Įsigiję turtą žmonės, jį nuomoja ne tik užsieniečiams turistams, bet ir patiems turkams.

„Pačioje Alanijoje ir jos priemiesčiuose pirmose zonose prie jūros dviejų kambarių pilnai įrengtą butą nusipirksite maždaug už 40 tūkst. eurų. Trijų kambarių naujos statybos, tačiau pilnai įrengtas butas, kainuos maždaug 50 tūkst. eurų. Toliau nutolusiose nuo jūros vietovėse, senesnės statybos butų galima rasti ir pigiau. Tačiau paprastai pirkėjai pageidauja būsto moderniuose kompleksuose arba netoli paplūdimio“, – kainas įvardijo pašnekovė.

Kaip ji teigė, parduodami tik pilnai įrengti būstai su pilna apdaila. Naujos statybos butuose visada būna sumontuoti virtuvės baldai, dažnai ir buitinė technika, įmontuotos sieninės spintos.

Pasak brokerės, neretais atvejais parduodami ir pilnai baldais apstatyti būstai, kuriuos nusipirkus galima iškart gyventi.

Ji teigė, jog apartamentų plotas priklauso nuo pasirinkto kambarių skaičiaus. Populiariausi yra vieno arba dviejų miegamųjų butai, kurie turi erdvią svetainę sujungtą su virtuvės zona. Paprastai visi butai turi po kelis didelius balkonus, nukreiptus į skirtingas puses, kurių plotas įskaičiuojamas į bendrą būsto plotą. Nepaisant to, kiek yra bute kambarių, jie vis tiek dažniausiai būna erdvūs.

Iki jūros – 300 metrų

Vidutinis dviejų kambarių buto plotas yra nuo 60 iki 70 kv. metrų, o trijų kambarių – nuo 80 iki 120 kv. metrų.

„Didžiausią paklausą turi būstai, kurie įsikūrę netoli Viduržemio jūros, kai atstumas iki paplūdimio nesiekia 500 metrų. Pirkėjai mėgsta apartamentus, kurie pastatyti moderniuose kompleksuose, su gyventojams priklausančiomis pramogų zonomis: pirtimis, sporto salėmis, vidaus ar lauko baseinais, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėmis ir t.t.“, – DELFI pasakojo K. Žilytė-Grigė.

Pavyzdžiui, skelbimų portale alio.lt pavyko rasti pačiame Alanijos centre parduodamą būstą netoli jūros – vos už 350 metrų. 60 kv. metrų dviejų kambarių butą siūlo įsigyti už 55 tūkst. eurų. Butas įrengtas pagal dabar populiarų konceptą, kuriame miegamasis yra atskiras, o virtuvė sujungta su svetaine. Bute taip pat yra įrengtas balkonas. Pirkėjui prieinamos ir papildomos paslaugos, tokios kaip baseinas, sporto salė bei biliardo kambarys.

Kitas panašus butas parduodamas už 40 500 eurų. Iki paplūdimio atstumas dar mažesnis – tik 300 metrų. Kaip ir minėjo brokerė, butas parduodamas su visais baldais bei buitine technika, o namo gyventojai gali mėgautis visiems priklausančiu baseinu. Paties buto plotas užima 70 kv. metrų.

Daugumos skelbimų portale pateikiamų butų kainos panašios, yra keletas butų, parduodamų už 30 tūkst. eurų ir vienas kitas už didesnę nei 50 tūkst. eurų sumą.

Nors iš pažiūros tokios kainos atrodo nemažos, tačiau DELFI Būstas pasidomėjo, kiek panašaus tipo būstas kainuotų Palangoje.

Vienas iš brangiausių pateikiamų variantų kainuoja beveik 600 tūkst. eurų. Parduodamas 2 kambarių butas su vaizdu į jūrą, o pats namas, kaip teigiama skelbime, stovi beveik ant paties paplūdimio.

Per 300 metrų nuo Baltijos jūros parduodamas taip pat dviejų kambarių butas už 359 tūkst. eurų. Kaip rašoma skelbime, butas yra vienas iš mažiausių visame name, tačiau turintis du erdvius balkonus, o taip pat tai yra ir vienas ramiausių kampelių visame name.

Abu šie butai yra su pilna apdaila ir visais baldais. Šiek tiek labiau nuo jūros nutolę objektai Palangoje kainuoja pigiau, tačiau be 100 tūkst. eurų vargu ar pavyktų rasti naujos statybos ir dar įrengtą butą. Portalo aruodas.lt duomenimis, Palangoje vidutinė kvadratinio metro kaina šiuo metu siekia apie 1700 eurų.

Reikalingos ir specifinės žinios

Pasak jos, Turkija daugelį žavi šilta jūra, gražia gamta, gera infrastruktūra bei savo istoriniu paveldu. Todėl būstus čia perka žmonės iš Skandinavijos šalių, Rusijos, Vakarų Europos. Brokerė patikino, kad ir lietuviai nėra išimtis – jiems patrauklios NT kainos Turkijoje, pragyventi čia taip pat nėra brangu. Vieni nusipirkę būstą čia gyvena nuolat, kiti perka namus atostogoms ir nuomoja turistams. Turkijos nekilnojamojo turto rinka nėra perkaitusi ir išpūsta.

Ji tvirtino, jog NT įsigijimas Turkijoje nėra sudėtingas, tačiau reikalingos žinios apie pirkimo-pardavimo sandorius bei jų specifiką šioje šalyje.

„Užsieniečiui, norinčiam įsigyti NT Turkijoje reikia žinoti visas su tokia investicija susijusias procedūras, teisinės sistemos sampratą. Svarbu pasirinkti patikimą NT agentūrą, kad būsto įsigijimo procesas vyktų sklandžiai ir saugiai. Apribojimų įsigyti NT užsienio šalių piliečiams Turkijoje nėra. Dokumentų tvarkymas užtrunka iki 5 dienų.

Turkijoje parduodami būstai

Išlaikymas nebrangus, tačiau finansavimą gauti sunku

Kadangi nekilnojamojo turto kainos Turkijoje nėra didelės, užsieniečiai paprastai perka būstą savo lėšomis. Užsienio piliečiui, nuolat negyvenančiam Turkijoje, gauti būsto paskolą šioje šalyje yra pakankamai sudėtinga“, – apie įsigijimo procedūrą papasakojo brokerė.

NT išlaikymas Viduržemio jūros regione, anot jos, nėra brangus, nes vasara ilga, o žiemos švelnios. Standartinio buto savininkas moka apie 7 eurus per mėnesį už bendras namo išlaidas: elektrą laiptinėje, valymą, aplinkos tvarkymą, tačiau ši kaina gali pakilti ir iki 40 eurų, jei butas yra komplekse su apsauga, baseinu, SPA zona bei kitais privalumais.

Nekilnojamojo turto mokestis mokamas kartą per metus, už senos statybos 3 kambarių butą Alanijoje susidaro apie 40–50 eurų. Būsto draudimas nėra privalomas, jei neimi banko paskolos“, – teigė brokerė.

Turkijoje parduodami būstai

Investicija į savo poilsį

Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius, DELFI sakė, kad prieš perkant būstą Turkijoje verta pagalvoti, dėl kokių priežasčių jis yra perkamas – ar investicijai, ar savo poilsiui skirtas variantas.

Turkiją jis vadino analogu Ispanijos kurortams, kuriuos lietuviai taip pat yra labai pamėgę, tik Turkijoje kainos mažesnės, tačiau principas yra panašus. Kyla klausimas, ar žmogus perka sau, daugiau nieko neįleidžia ir vyksta ten atostogauti ne sezono metu ar kai Lietuvoje šalta, tačiau kitu laiku tas turtas būna nenaudojamas. Ar tas turtas būna įdarbinamas – vienu laiku pirkėjas atostogauja pats, o kitu nuomoja?

„Jeigu nori pilnai įdarbinti tokį turtą, tai, matyt, yra gana neblogas variantas. Tačiau reikia įvertinti tai, kad Turkijoje atostogautojai vyksta į viešbučius ir tikisi viešbučio paslaugų, komforto, „all inclusive“ aptarnavimo, keturių, o kartais ir penkių žvaigždžių aptarnavimo, kuris yra gana nebrangus. Pasiūlyti kažkam tiesiog išsinuomoti butą ar namo dalį ir ten atostogauti ne visada gali būti konkurentabilu lyginant su dideliais ir savo kaštus gerai valdančiais kurortiniais viešbučiais“, – kalbėjo M. Statulevičius.

Turkijoje parduodami būstai

Todėl, pasak pašnekovo, pirkti būstą Turkijoje labiausiai tinka tiems, kurie nori investuoti į savo poilsį ir galimybę pakeliauti po šalį bei visada turėti, kur apsistoti. Čia jis įžvelgė esminį skirtumą nuo parduodamo turto kituose populiariuose užsienio kurortuose.

Į kai kurias vietas kojos geriau nekelti

DELFI Būstas pasiteiravo Užsienio reikalų ministerijos, ar Turkijos regionui nėra taikomi kokie nors apribojimai norint įsigyti NT. Ministerijos atsiųstame atsakyme patvirtinta, kad užsieniečiai, taip pat ir Lietuvos piliečiai, nekilnojamąjį turtą Turkijos Respublikoje gali įsigyti vadovaudamiesi šios šalies teisės aktais. Turkija Lietuvos piliečiams netaiko jokių apribojimų įsigyjant nekilnojamąjį turtą.

Vis dėlto, Lietuvos piliečiams rekomenduojama nevykti, o esantiems – nedelsiant išvykti iš pietryčių Turkijos regionų, kurie ribojasi su Sirija ir Iraku. Taip pat rekomenduojama nesiartinti prie Turkijos ir Sirijos pasienio zonos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (160)