„Lietuva pagal pramonės robotizavimo lygį, Eurostato duomenimis, kol kas yra Europos Sąjungos šalių sąrašo apačioje, tad didesnei daliai gyventojų robotizavimo perspektyva atrodo pernelyg tolima, kad gąsdintų. Juolab, kad šiuo metu iš esmės Lietuvoje robotus diegia pramonė, o kitose ūkio šakose atvejai – pavieniai. Vis dėlto, matydami globalias ekonomikos tendencijas, 24 procentai gyventojų kaip visiškai realų ateities scenarijų mato dabartinėje savo vietoje besidarbuojantį robotą“, – sako „SBA baldų kompanijos“ Technikos vystymo direktorius Vidas Mišeikis.
Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, savo darbo vietų robotizavimą dažniausiai prognozuoja jaunesni asmenys. Taip mano 31 proc. 18-25 m. gyventojų ir 30 proc. 26-35 m. gyventojų. Tarp vyresnių nei 56 m. taip manančių sumažėja perpus.
Tiesa, nepaisant grėsmės darbo vietoms, robotizacijos tendencijos šalies visuomenei neatrodo gąsdinančios – vos 3 proc. apklausos dalyvių bijo dėl to būti apskritai išstumti iš darbo rinkos. Šie skaičiai gerokai mažesni nei JAV. Matydami sparčią technologijų plėtrą, dauguma, arba 72 proc. JAV gyventojų bijo, kad robotai pasisavins jų darbo vietas – tiek jų savo baimę išreiškė dar 2017 m. „Pew Research” atliktoje apklausoje.
„Robotizacijai reikia ruoštis, bet ji neturėtų bauginti – technologijų plėtra nebūtinai reiškia prarastas darbo vietas. Netgi atvirkščiai. Pavyzdžiui, vien Europoje dėl automatizavimo ir skaitmenizavimo nuo 1999-ųjų iki 2016 metų sukurta 23 mln. naujų darbo vietų“, – pastebi V. Mišeikis.
Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2019 m. globaliu mastu bus „įdarbinta” 1,4 mln. naujų industrinių robotų, o bendras jų skaičius pasaulyje priartės prie 3 mln.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą šių metų sausį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, iš viso apklausta 1011 gyventojų.