Skelbti bankrotą nuspręsta, kai dėl kompanijos skolų tarptautinė oro navigacijos priežiūros paslaugų kompanija „Eurocontrol“ nutraukė dispečerių bei kitų navigacijos specialistų paslaugų teikimą, draudimo kompanijos sustabdė lėktuvų draudimo galiojimą, keletas kitų paslaugų teikėjų atsisakė teikti savo paslaugas. Tai esą suparalyžiavo aviakompanijos veiklą.
Be nusipirktų skrydžių į svečias šalis arba be užtikrintos galimybės grįžti į Lietuvą liko aviakompanijos klientai.
Vienas aviakompanijos klientų kaunietis Gintautas, su žmona planavęs skristi švęsti Kalėdų ir Naujųjų metų į Hamburgą, DELFI skundėsi, jog jau trečiadienį ryte su prašymu grąžinti pinigus už nuvažiavo į Karmėlavoje Kauno oro uoste, kur yra įsikūrusi „Aviakompanija Lietuva“, tačiau aviakompanijos bilietų biuras nedirbo.
Aplink buvę tarnautojai nieko neaiškino ir nusiuntė į administracijos pastatą, kur jis nebuvo įleistas.
„Telefonai nekeliami, veikia tik fakso aparatas – ryšys į vieną pusę be jokių garantijų. Pabandykite įsivaizduoti, kaip jaučiasi žmonės, kurie šiomis dienomis turėjo skristi. Įdomu, kiek mūsų, apgautų, yra, ir kokiu būdu atgausime bent pinigus už bilietus, nekalbant apie daugybės susijusių pasekmių kompensavimą“, - piktinosi Gintautas.
Pirmasis aviakompanijos bankrotas istorijoje
„Aviakompanija Lietuva“ Civilinės aviacijos administracijai (CAA) rugsėjį pranešė, kad jos savininkas Naglis Vyšniauskas pardavė 66 proc. akcijų įmonei „World Aviation Capital“, tačiau spalio pabaigoje buvo vėl pranešta, kad akcijos susigrąžintos N.Vyšniauskui. Netrukus po to spaudoje pasirodė pranešimų, jog „Aviakompanija Lietuva“ išgyvena sunkius laikus ir nesugeba grąžinti skolų.
Žiniasklaidoje buvo skelbiama, jog „Aviakompanija Lietuva“ nuosavo turto neturi, o vienintelis lėktuvas įkeistas Turto bankui. Tai DELFI patvirtino ir CAA direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas.
„Čia ir yra svarbiausias dalykas. Faktiškai yra vienas lėktuvas, kuris įkeistas Turto bankui už paskolą, o nuosavas turtas, kurį jie turi, matyt, yra automobiliai, krėslai, foteliai ir pieštukai“, - kalbėjo CAA direktoriaus pavaduotojas.
A.Šumskas teigė, kad CAA atstovai bankrutuojančioje aviakompanijoje lankysis pirmadienį, ten susirinks informaciją apie įsiskolinimus keleiviams ir paslaugų tiekėjams, tada bus aišku, kiek turto kompanija turi.
„Geras klausimas, - DELFI sakė A.Šumskas, paklaustas, kaip bus su aviakompanijos klientais įmonei bankrutuojant. – Jeigu būtume susidūrė su tokiu atveju, sakytume, kad „paprastai daroma taip ir taip“. Dabar Lietuvoje aviacijos kompaniją bankrotą ištinka pirmą kartą. Yra bendroji praktika, kaip bankrutuoja įmonės“.
Jis patarė aviakompanijos keleiviams kol kas išleistus bilietams pinigus „nurašyti į išlaidas“, esantiems užsienyje ieškoti būdų grįžti į Lietuvą su kitų kompanijų pagalba.
„Skamba žiauriai, bet tokia reali gyvenimo tiesa: skęstančiųjų gelbėjimas - pačių skęstančiųjų reikalas. Nei jokia ambasada neparveš į namus, nei kita kompanija „už ačiū“, - teigė A.Šumskas.
Nežino tikslaus klientų skaičiaus
DELFI trečiadienį paskambinus į bankrutuojančios aviakompanijos būstinę Kaune, ten buvo paaiškinta, jog duomenis, kiek klientų buvo nusipirkę bilietus skristi į užsienio šalis ir kiek grįžti į Lietuvą, turi tik generalinis įmonės direktorius N.Vyšniauskas, tačiau jo biure nėra.
Po dviejų dienų mėginimų DELFI ketvirtadienį susisiekus su N.Vyšniausku, jis tikino kol kas negalįs pasakyti tikslaus klientų, šio aviakompanijoje nupirkusių bilietus, skaičiaus. Informacija esą yra tikslinama.
N.Vyšniausko teigimu, dokumentai bankroto bylai inicijuoti bus parengti artimiausiu metu. Kada klientams bus grąžinami pinigai, bus sprendžiama įstatymų nustatyta tvarka.
Keliauti su „Aviakompanija Lietuva“ turėjusiems klientams bilietų originalus ir prašymus grąžinti pinigus reikia siųsti įmonės adresu Kauno oro uoste arba bilietų kopijas bei prašymus faksu.
Kiek tokių prašymų jau atsiųsta, generalinis direktorius taip pat negalėjo pasakyti, skaičius esą auga kiekvieną valandą.
„Mūsų faksas yra veikiantis, ryšys yra, jie neatjungti – ryšiai. Visus prašymus gauname“, - klientus ramino N.Vyšniauskas.
Pinigų gali ir neatgauti
DELFI kalbinta Įmonių bankroto valdymo departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus vedėja Dalia Sukiasianienė teigė, jog sunku numatyti, kiek gali trukti įmonės bankroto procedūra, tačiau vidutiniškai – iki dvejų su puse metų.
Kadangi „Aviakompanija Lietuva“ yra akcinė bendrovė, bankrotas turėtų būti vykdomas kaip nustatyta Įmonių bankroto įstatyme. Remiantis juo, bilietus aviakompanijoje nusipirkę klientai turėtų būti „trečios eilės“ kreditoriai.
Bankrutavus įmonei, pirmąja eile būna tenkinami darbuotojų reikalavimai, antrąja eile - reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
Visi likę kreditorių reikalavimai – ir aviakompanijos klientų – turėtų būti tenkinami trečiąja eile.
„Kai bus parduotas turtas, viskas nustatyta, jie bus pastatyti į eilę ir atgaus. Ko gero, gali ir visai neatgauti, jeigu įmonė neturės turto“, - kalbėjo D. Sukiasianienė.
Išgirdusi, kad skelbiama, jog vienintelis „Aviakompanijos Lietuva“ lėktuvas yra už paskolą įkeistas Turto fondui, D.Sukiasianienė tarė, kad jai gaila įmonės klientų.
„Ką padarysi. Kiekvienoje paslaugoje, jeigu perki paslaugą ir sumoki iš anksto, visada rizikuoji. Vienintelis receptas būtų mokėti po skrydžio“, - kalbėjo D.Sukiasianienė.
