Nuomoja ir būstus, ir automobilius
Nors finansinės laisvės terminas turi keletą reikšmių, viena jų, FIRE judėjimas.
Šiam judėjimui priklausantys žmonės stengiasi gyventi kiek įmanoma taupiau, siekiant susitaupyti kuo daugiau pinigų. Tai padarę, jie meta gerai apmokamus darbus ir daugiau niekada gyvenime nebedirba.
„Žmonės yra labai išradingi, tačiau esmė, kad jie stengiasi kuo mažiau vartoti, labai planuoja savo finansus.
Kartais jie nuomoja dalį savo būsto, dalijasi automobiliu ir panašiai, kad sutaupytų atitinkamą sumą ir galėtų anksti išeiti į „pensiją“ bei atsiduoti tam darbui, kuris apmokamas mažiau, arba apskritai – nebedirbti“, – apie tokį judėjimą DELFI pasakojo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Jos teigimu, tokios taupymo tendencijos pamažu kelią skinasi ir Lietuvoje, mat galima matyti, kaip tokio gyvenimo pavyzdžiais pažįstami dalijasi savo socialiniuose tinkluose.
„Tokie atvejai vilioja, o kartu jauni žmonės vis mažiau nori įsipareigoti savo darbui ar net gyvenamajai vietai“, – sakė specialistė.
Susitaupė 200 tūkst. Eur
Vienas tokių – ir Povilas Panavas. Prieš kurį laiką vaikinas DELFI pasakojo jau galintis sau leisti apie nieką negalvoti ir savotiškai išeiti į pensiją, nors jam dar tik 31-eri.
Povilas pasakojo, kad užsidirbti ateičiai jam pavyko emigravus į Angliją. Ten jis dirbo programuotoju, o uždirbdamas, iš pradžių 2,5 tūkst„ o vėliau ir 4 tūkst. svarų į rankas, apie 60 proc. vyras dar ir susitaupydavo.
Galiausiai gyvenimą Povilui pakeitė internete rastas tinklalapis „Mr. Money Mustache“. Jame buvo pasakojama, ką tiksliai reikėtų daryti ir kaip investuoti, kad po kažkiek laiko galėtum nustoti dirbti.
„Ten parašyta, kad laikas, nuo kada galėtum nustoti dirbti, priklauso nuo to, kokį procentą savo pajamų sutaupai. Tai nepriklauso nuo to, kiek uždirbi. Taigi 75 proc. mėnesinio uždarbio reikia atsidėti taupymui, tada gali nustoti dirbti po 7 metų. Aš Anglijoje išleisdavau 1 tūkst. svarų, o 3 tūkst. svarų pasilikdavau. Ir tai ne teorija, tai yra paskaičiuota matematiškai“, – prieš kurį laiką DELFI sakė jis.
Tada sutaupytus pinigus vyras pradėjo investuoti. Iš pradžių, kaip pasakojo, į įmonių akcijas, kurios mokėdavo didvidentus, vėliau sakė domėjęsis rinkomis. Dabar Povilas užsiima tik pasyviu investavimu į indeksus.
Galiausiai, dėl įmonės persitvarkymo vaikinas buvo paprašytas apleisti savo darbo vietą. Tai įtakos turėjo ir tam, kad Povilas grįžo į Lietuvą.
Tiesa, ir grįžo ne tuščiomis kišenėmis. Tada su savimi jis parsivežė ir 200 tūkst. eurų.
Nepaisant užgyventų pinigų, jis pasakojo gyvenantis pas tėvus arba pas seserį ir vairuojantis
20 metų senumo automobilį.
Tada DELFI paklaustas, kaip jaučiasi: ar kaip pensininkas, ar kaip bedarbis, Povilas atsakė – kaip laisvas žmogus.
Reikalinga finansinė drausmė ir planas
Nors lietuviai po truputį atranda FIRE judėjimą, vis dėlto taupymo ateičiai ir pasiruošimo gyventi „ankstyvoje pensijoje“ tendencijos šiandien, pasak J.Cvilikienės, dar nepasitvirtina.
„Mūsų tyrimai rodo, kad 52 proc. dirbančiųjų pensijai ruošiasi kaupdami antros pakopos pensijų fonduose, 18 proc. planuoja dirbti ir išėję į pensiją, o tik 13 proc. tam taupo atskiroje sąskaitoje. Taupymo įpročių tyrimas atskleidė, kad dažniausiai taupoma juodai dienai, nenumatytiems atvejams, o santaupos laikomos einamojoje sąskaitoje (47 proc.) ar grynais pinigais namuose (20 proc.). Didžioji dauguma nurodo, kad sutaupyta suma yra 1-3 tūkst. Eur.
Dažniausiai nurodoma, kad taupymui skiriama suma yra 10 proc. pajamų. Priežastis, kodėl netaupoma, – trūksta lėšų“, – apie lietuvių taupymo įpročius sakė J.Cvilikienė.
Visgi ankstyvas išėjimas į „pensiją“, pašnekovės nuomone, įmanomas, tačiau ilgėjant bendrai gyvenimo trukmei, pasiruošti gyventi daugelį metų be pajamų, reikalinga ypatinga finansinė drausmė ir aiškus planas.
„Verta įsivertinti, ką iš man nereikalingų daiktų galima parduoti, kokių išlaidų atsisakyti, kaip papildomai užsidirbti, kad tikslą pasiekčiau greičiau. Tačiau, akivaizdu, kad jei norime nebedirbti po 40-ies, mūsų pajamos turi būti tokios, kad leistų ne tik finansiškai saugiai jaustis dirbant, tačiau panašią sumą kiekvieną mėnesį turėtume atidėti ir ankstyvai pensijai“, – aiškino specialistė.
Tokie užmojai – ne kiekvienam
O štai ekonomistės Rūtos Vainienės teigimu, tokie užmojai – ne kiekvienam mirtingajam.
„Manau, kad 30-ies norėti nebedirbti yra užaukštinti lūkesčiai. Tai tikro jėgų žydėjimo ir proto aštrumo metas. Tai reiškia, kad tie žmonės turi turėti pakankamas santaupas.
Jeigu kalbam apie žmogų, kuris uždirba vieną ar dvi vidutines algas ir neplanuoja kurti šeimos, gyvena tėvų namuose, net ir jam, sakyčiau, būtų sunku susitaupyti pinigų, kad jis galėtų nedirbti bent metus laiko“, – kalbėjo ekonomistė.
Anot jos, perteklinis taupymas, kada sukauptą sumą galima investuoti ir tada iš pastovių pajamų gyventi, nualina žmogų.
„Žmogui reikia save palepinti, papramogauti“, – sakė ji ir pridūrė, kad visgi dirbančiam samdomą darbą tokios atostogos nuo darbo – nelabai realu.
„Reikia turėti pagalvėlę, būti investavus į akcijas, obligacijas, kad tai neštų palūkanas“, – sakė R.Vainienė.
