Karai, perversmai, kad ir kas nutiktų – niekas nesustabdo trečios didžiausios dujų tiekėjos Europai

Arabų pavasario tipo protestai drebina Alžyrą, trečią pagal dydį gamtinių dujų Europai tiekėją. Tūkstančiai jaunų alžyriečių plūstelėjo į gatves, pavargę nuo aštuoniasdešimtmečio prezidento, kuris jau dvidešimt metų valdo šalį, ir silpnos ekonomikos, kurioje akivaizdžiai trūksta darbo vietų.

Nors ganėtinai retai demonstruojamas viešas nepasitenkinimas sukėlė politinę krizę autoritarinėje valstybėje, šalies energijos eksportas nebuvo sutrikdytas.

Kas gi vyksta Alžyre?

Anot protestuotojų, 82-jų metų prezidentas Abdelazizas Bouteflika neturėtų siekti penktosios kadencijos per balandį vyksiančius rinkimus. A. Bouteflikai, kuris 2013 metais patyrė sunkų insultą ir kuris retai rodosi viešumoje, 2014 metais pavyko numalšinti smulkesnius protestus, pasitelkus vandens patrankas bei didesnes subsidijas bei algas.

Šį kartą tokios priemonės didžiausiai Afrikos naftos bei dujų gamintojai būtų skausmingesnės, nes šalies ekonomika vis dar kenčia nuo ketverius metus neatsigaunančių naftos kainų. Infliacijos lygsi kyla, o šalies užsienio valiutos atsargos, šiais metais, palyginti su 2014 metais, gali nusmukti nuo 117 mlrd. iki 67 mlrd. dolerių, prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Ar naftos bei dujų eksportas nukentės?

Vargu. „Atsižvelgus į tai, kad didžioji dauguma naftos bei dujų terminalų yra nuo miestų centrų nutolusiuose rajonuose ir itin retai apgyvendintose vietovėse, trikdymų rizika yra žema“, – sako konsultacinės įmonės „Energy Aspects“ analitikas Riccardo Fabiani. Alžyras yra viena iš Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) smulkesnių gamintojų, per parą išpumpuojanti apie milijoną barelių žaliavinės naftos. Šalis planuoja padidinti gamtinių dujų gavybą, dujas Alžyras eksportuoja laivais ir vamzdynais į Italiją bei Ispaniją.

Ką žinome apie Alžyrą iš istorijos?

Dešimtmetį trukęs pilietinis karas su islamistais partizanais, prasidėjęs 1991 metais, kai buvo panaikinti vietos valdžios rinkimų rezultatai, buvo žiaurus civiliams, bet neparklupdė šalies energetikos pramonės. Užsienio bendrovės, įskaitant „BP Plc“, „Total SA“ ir „Repsol SA“, ir toliau investavo į projektus, o 2,3 mlrd. JAV dolerių vertės vamzdynas į Ispaniją buvo užbaigtas 1996 metais. Net jei ir taip, saugumo rizikos šalia nėra svetimos. 2013 metais islamistų kovotojai, susiję su „al-Qaeda“, nužudė 40 žmonių, dirbančių „In Amenas“ dujų elektrinėje, kurią eksploatuoja „Statoil ASA“, BP ir Alžyro valstybinė įmonė „Sonatrach“.

Koks poveikis energetikos projektams?

Alžyras planuoja plėtoti dujų telkinius sausumoje ir atviroje jūroje, pradėti prekybos veiklą, modernizuoti ir statyti perdirbimo įmones bei skatinti naftos chemijos produktų gamybą. Ši plėtra priklauso nuo stabilaus politinio vadovavimo ir naujų įstatymų, kurie gali pritraukti užsienio investuotojų. Alžyro energetikos pramonėje nuo 2010 metų pasikeitė penki ministrai ir šeši „Sonatrach“ generaliniai direktoriai. Šiuo metu kilę neramumai didina tokias rizikas kaip „paralyžius naftos bei dujų pramonėje ir visa serija perversmų, siekiant nuraminti protestuotojus“, sakė R. Fabiani. „Toks scenarijus gali pakenkti tiems pareigūnams, kurie bando pertvarkyti sektorių“, – sakė analitikas.