Hiperinfliacija, 2008 metais pasiekusi net 500 mlrd. proc., santaupas pavertė bevertėmis. Kelis kartus savo valiutą smarkiai devalvavusi, Zimbabvė 2009 metais jos atsisakė, mainais pasirinkusi JAV dolerį.
2016 metais buvusio prezidento Roberto Mugabe vyriausybė, mėgindama išspręsti nuolatinio JAV dolerių banknotų trūkumo problemą, lygiagrečiai įvedė naują valiutą – vadinamuosius obligacijų banknotus, kurie, anot pačios vyriausybės, yra verti tiek pat, kiek atitinkamo nominalo JAV dolerių banknotai.
Praėjusią savaitę Zimbabvės vyriausybė pripažino savo nesėkmę ir leido vykdyti obligacijų banknotų prekybą rinkos kainomis, dar kartą nurėždama santaupų vertę. Sprendimas buvo priimtas po to, kai Pietų Afrikos valstybę, stokojančią duonos ir kuro, užgriuvo streikai ir protestai. O prezidento Emmersono Mnangagwa iniciatyva pritraukti naujų investicijų susverdėjo.
Tokios aklavietės priežastis yra valiutų krizė, – sakė Zimbabvėje įsikūrusio Pietų Afrikos saugumo studijų instituto ekspertas konsultantas Derekas Matyszakas. – Tai, ką matome dabar, – tai milžiniškos Ponzio schemos, atsiradusios valdant R. Mugabe, žlugimas.“
„Tai fikcija, – sako S. Hanke. – Jie oficialiai sako: bet kokiu atveju mes toleruosime tai, kas vyksta. Oficialiai jie teigia: „Mes jus apiplėšėme.“
Naujosios valiutos tarpbankinė norma siekia 2,5 JAV dolerio, rodo duomenys, publikuoti šalies centrinio banko svetainėje. Remiantis marketwatch.co.zw, finansinių analitikų valdomu tinklalapiu, šis rodiklis yra beprasmis, nes valdžiai nepavyksta atskleisti prekybos apimčių. Jų vertinimais, juodojoje rinkoje obligacijų banknotų vertė siekia 3,36 už JAV dolerį.
Zimbabvės valiutų krizė siekia 2000 metus, kai R. Mugabe inicijavo drastišką žemės reformos programą, tai ženkliai nusmukdė pajamas iš eksporto ir negailestingai kirto vyriausybės finansams. Į tai atsakydamas, tuometinis šalies centrinio banko valdytojas Gideonas Gono, visuomenėje žinomas kaip „Dievo bankininkas“ dėl savo ryšių su R. Mugabe, ženkliai padidino Zimbabvės dolerių spausdinimą, norėdamas atsiskaityti su valstybės darbuotojais. Toks žingsnis pakurstė infliaciją ir galiausiai nusmukdė valiutos vertę.
Pinigų spausdinimas
„Anksčiau tatai buvo žinoma kaip Ponzio schema , – sakė Zimbabvės universiteto ekonomistas ir dėstytojas Ashokas Chakravartis. – Ypač G. Gino eroje, kai tas vyrukas tiesiog ėmė ir spausdino pinigus.“
G. Gono neatsiliepė į skambutį, paskambinus jam jo anksčiau turėtu telefono numeriu.
Apie 2008 metų pabaigą dalis zimbabviečių grįžo prie barterinės prekybos, nes neteisėti sandoriai užsienio valiutomis suklestėjo. 2009 m. vasarį vyriausybė rado atsakymą: ji nusprendė pereiti prie užsienio valiutų naudojimo, daugiausia – JAV dolerio.
„Dolerizacija supančioja sistemą griežtais biudžeto suvaržymais, – sakė S. Hanke. – Juk negali kreiptis į centrinį banką ar kitą vyriausybinę instituciją ir prašyti kredito vyriausybei.“
Skolos grąžinimas
Vyriausybės finansams daromas spaudimas lėmė, kad istorija pasikartotų, – nedidelė spraga surasta: įvesti obligacijų banknotai ir denominuoti elektroniniai pinigai. Dėl to pinigų apyvarta išaugo iki per 10 mlrd. dolerių, informuoja šalies Finansų ministerijos nuolatinis sekretorius George‘as Guvamatanga. Pasak buvusio finansų ministro, 2013 metais šis rodiklis sudarė 6,2 mlrd. dolerių.
„Jeigu toliau spausdinate pinigus, jūs naikinate tai, ką kuriate“, – sakė G. Guvamatanga. Pagal stabilizavimo programą, kurią spalį įvedė šalies finansų ministras Mthulis Ncubė, vyriausybė šiuo metu išmoka vidaus skolą, sustabdė Iždo obligacijų platinimą ir nebeturi įsiskolinimų centriniam bankui.
Tai padėjo šalies ekonomikai pajudėti į priekį, link „tvirto stovėjimo ant abiejų kojų, stengiantis eiti kita kryptimi. Tai neišvengiamas pokytis“, sakė Ashokas Chakravartis. „Labai gaila, kad tai jau antras kartas per dešimt metų, kai žmonės praranda savo santaupas. 2009 metais mes visi patyrėm nuosmukį kone iki nulio, įskaitant ir mane“, – sakė ekonomistas.
Nulinės santaupos
Anot Tendai Biti, naujoji valiuta žlugs, nes jos nepalaiko pinigų atsargos, ir tai rodo, kad šalis grįžo į pradinę padėtį.
„Tai vagystė, nes žmonės pergrupavo ir pertvarkė savo gyvenimą nuo nulio pagal JAV dolerį“, – sakė jis.
Didžiausia šalies viltis yra prisijungti prie Afrikos bendrosios pinigų zonos, kurioje dominuoja Pietų Afrika ir jos randas, sako T. Bitis. Tokiu būdu būtų suteikta aiškumo verslui ir fiskalinės drausmės vyriausybei, priešingai nei dabar, kai galiojantys susitarimai yra netvarūs, sakė jis.
„Tai Ponzio ekonomika“, – pridūrė ekspertas.
