Socialiniuose tinkluose aktyvi menininkė su savo bičiuliais ir sekėjais „Facebook“ pasidalino nuotraukų koliažu. Abiejose fotografijose įamžintą Jolitą skiria lygiai vieneri metai. Lengva pastebėti, kad per šį laiką mergina akivaizdžiai sulyso. Tačiau svarbiausia, kad pokyčius menininkė jaučia ir savo viduje.
„Kūno transformacija yra tiek radikali patirtis, kad priaugęs ir numetęs svorio papildomai praeini visą asmenybės ugdymo kursą. Man patinka aštrios patirtys, nes tai daro tiesioginę įtaką mano kūrybiškumui, bet overall šita patirtis pakeitė mane visą“, – prisipažįsta ji.
„Ar kada atkreipėte dėmesį, kad pastabėlės apie kūną yra natūrali mūsų pokalbių dalis? Pradedant šventiniu giminės stalu, baigiant portalų komentarais – visi tik kalba apie tai, koks turėtų būti tobulas kūnas. Likus dešimt minučių iki savo vestuvių ceremonijos gavau komentarą, kad mano pilvas per daug išsipūtęs, o po penkių mėnesių mano nėštumas tapo rimtai kvestionuojamu. Pagimdžiau, dabar vaiką augina homoseksualūs tėvai iš Švedijos, ačiū.
Kūnas keičiasi net be mūsų įsikišimo ir dabar galiu pasakyti – buvo labai gera patirtis keisti savo kūną, su visa į tai įeinančia programa:
– „pasitaisius kokia“, „gero žmogaus turi būti daug“, „ar tu nėščia?“.
– „nieko iš tavęs neliko“, „tuoj pavirsi į mumiją“, „nori atsigulti į ligoninę dėl išsekimo?“.
Vieną vakarą mane taip užbulino dėl mano pasikeitusių formų, kad pratrūkau. Nebeištvėriau. Ir tame taške nusprendžiau tiesiog priimti save, nes nebegalėjau konfrontuoti su visais aplinkui. Tai buvo vienintelis kelias išgyventi tai emociškai. Tame didžiajame kūno suvokimo lūžyje aš jį priėmiau taip visuotinai, kad dingo ir kiti papildomi kompleksai. Jau drąsiai pozavau nuotraukoms ir pasitikėjau savo kūnu, nors kilogramai liko tie patys.
Labai nemylėjau savo kūno dar tada, kai prie jo niekas nesikabinėjo. Priimdama savo papildomą lašinių rinkę priėmiau ir kitus savo kūno (ne)tobulumus. Ne tik savo. Pradėjau suprasti tas liguistai kūnu besirūpinančias merginas, nuolat kovojančias su dviem papildomais kilogramais. Deja, vienintelė kova, kurią reikia įveikti yra galvoje.
Kūnas nėra tobulas, bet jis toks ir neturi būti. Tai ne IKEA spinta, tiksliai sumatuota, kad tilptų tarp lovos ir komodos. Tai gamtos tvarinys su visu unikaliu ir netobulu grožiu. Kūnas toks stiprus ir gali keistis. Kam identifikuoti save su penkiais/dešimt/minus dešimt kilogramų, jei tai vis tiek kinta?
Susitikus man malonu gauti komplimentus, bet sakyti, kad tuoj numirsiu/nykstu nereikia. Esu sveika. Nuotraukose yra 18 kilogramų skirtumas, tačiau čia ne apie tai. Čia apie meilę savo kūnui ir kelią iki jos.
Einant mėnesiams, supratau, kad mano kūnas ne visada gerai reaguoja į tam tikrą maistą. Mano alergija gliutenui paaštrėjo, todėl teko iš esmės keisti mitybą, be galimybės naktį po projekto sukimšti kebabą. Papildomai be vaikščiojimo, mankštų ir savęs pasiklausymo nieko nedariau. Tiesiog mylėjau ir klausiau kūno. Šitas eilutes parašiau tik dėl to, kad žmonės klausia koks čia sekretas“, – savo profilyje rašė J. Vaitkutė.
