Taigi, pradėsiu nuo pradžių. Esu šiuo metu ant skyrybų slenksčio, dokumentų tvarkymas ir manipuliavimas iš tėčio pusės dėl vaiko išlaikymo. Būdama jauna susipažinau su žmogumi, kuris po mano širdimi pasėjo gyvybę. Jis nenorėjo mano mažylio, bet aš ir mano ryžtas į pasaulį išleisti gyvybę ir sūnų, buvo stipresnis. Visa širdimi tikėjau, kad jeigu gims mažylis, tėtis taps tikruoju tėčiu. Galbūt viskas pasikeis ir būsime puiki šeima. Deja, gyvybė gimė, tėtis dėjo į krūmus vis suteikdamas vilties. Aš jauna, meilė pirma ir tikėjimas, kad jis sugrįš, vis manyje tūnojo. Taip, jis ateidavo, suokdavo gražiausiais žodeliais, o aš tikėdavau. Galiausiai pradėjo rankos į šonus keliauti, aš vis dar tikėjau, kad meilė nugali viską ir jis pasikeis. Tuo tarpu su tikėjimu ir mano, kaip moters, savivertė smuko žemyn, aš kritau vis į gilesnę duobę.
Dabar taip atsitiko, kad esu viena su savo mažyliu. Šiaip ne taip radau, kur išsinuomoti butą, bet, deja, jokių socialinių išmokų negaunu, atsiremti į ką neturiu, o dirbti labai noriu. Nuomos variantą susiradau, bet tai bendrabutis, kainuoja 200 eurų už nuomą, o mokesčiai sudaro apie 100 eurų. Man tai labai dideli pinigai. Viena neturiu iš ko mokėti, o kodėl? Todėl, kad neatrandu darbo, kuriame nors vienas darbdavys suteiktų galimybę spėti vaiką nuvesti į darželį ir pasiimti iš prailgintos grupės. Vis sukausi kaip bitė, kažkaip iki tol, kol įlindau į skolas. Neberandu jau pusę metų darbo: tai vaikas kliūtis, tai darbo laikas niekaip nesuderinamas. Esu protinga, išvaizdi, be žalingų įpročių moteris. Noriu dirbti ir užsidirbti sau ir savo vaikui. Noriu galimybės prisibelsti į darbdavių širdį ir gauti darbą. Nenoriu eiti į gatvę, noriu jausti saugumą sau ir mažyliui.
Jau 3 mėnesiai, kai neturiu galimybės nei už darželį susimokėti, mokesčiams atidėti, skolas grąžinti. Mano pajamos tik iš Sodros ir už vaiką. Toliau turiu gyventi kaip išmanau. Laukiu, kol įvyks skyrybos ir galėsiu prisiteisti išlaikymą, bet dabar viskas derinama. Iki tol, man vis tiek reikalingas darbas. Aš noriu dirbti ir būti žmogus, kuris gyvens, o ne tik egzistuos.
Kreipiuosi į geros valios žmones, padėkite man rasti darbą. Esu kaunietė. Turiu patirties dirbti su kasa, dirbau padavėja ir drabužių pardavėja. Darbo nebijau, emigracijoje buvau, dėl meilės į Lietuvą grįžau. Gaila, gyvenimas susidėliojo visiškai kitaip, dabar dėlioju žingsnis po žingsnio jį iš naujo.
Jeigu galite pasiūlyti darbą šiai merginai, rašykite asmeniškai el. p. viltiesspinduliukas@gmail.com arba kreipkitės į DELFI redakciją el. p. pilieciai@delfi.lt. su prierašu „Pagalba“.