Tiesiog žinojau, kad žinai teisybę. Manau, kad tu žinojai, jog aš žinau, kad tu tai žinai. Tokia vat nerašyta mūsų taisyklė. Pakeitus aplinką, teisybė mus pametė ilgam. Ji pasiekė tave netikėtai ir skaudžiai, per mane. Tam nėra pateisinimo. Ir tai mane slėgs visada. Niekada man nepriekaištavai. Manau, myli mane labiau nei vertėtų. Tai ypatinga, kai vadini mane tėčiu ir labai labai daug man reiškia. Tu – geriausia kas nutiko mano gyvenime. Labai tavim didžiuojuosi.
Vis dar mokausi parodyti, kaip iš tiesų tave myliu. Deja, per mažai, nepateisinamai per mažai tai rodžiau. Galbūt, kada nors išmoksiu paprašyti ir atleidimo.
Tavo tėtis
Vasario 14 d. – meilės ir susitaikymo diena. Tą dieną garsiai neišsakytos mintys gali tik dar labiau lįsti į galvą.
Kiekvienas savo gyvenime esame sutikęs bent vieną žmogų, kuriam nepasakėme gražių žodžių, nors norėjome. Žmogų, kuris buvo labai svarbus, mus kažko išmokė, daug mums davė ar net pakeitė mūsų gyvenimą. Tačiau būna, kad tuo metu, kai norime pasakyti, nebeturime žodžių, nors jaučiame didžiulį dėkingumą ir galbūt meilę.
Tas žmogus gali būti ne tik buvęs mylimasis, bet ir mama, sesė, brolis, seniai matytas draugas ir pan. Kviečiame dalintis savo mintimis ir jei ne savo vardu, tai bent jau anonimiškai išsakyti ilgai galvoje besisukančias mintis. Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Neišsiųstas laiškas“. Visi laiškai bus publikuoti DELFI, o įdomiausio laiško autoriui/-ei padovanosime Vytauto Landsbergio ir Ryčio Zemkausko knygą „Bus geriau“. Anonimiškumą garantuojame.