Harvardo universitetas, turtingiausia šalyje aukštojo mokslo įstaiga, pritraukė daugiausia lėšų, 1,4 mlrd. JAV dolerių, rodo pirmadienį paskelbtas Švietimo institucijų ne pelno asociacijos „Council for Advancement and Support of Education“ atliktas tyrimas.

JAV akcijų indekso „S&P 500 Index“ 14 proc. prieaugis per minėtą laikotarpį galėjo paskatinti įvairių finansinių donorų aktyvumą. Trys koledžai pritraukė daugiau nei milijardą dolerių kiekvienas, net septynios aukštojo mokslo įstaigos sulaukė dosnios vienkartinės aukos, po 100 mln. dolerių ar daugiau, – daugiausia tokio dydžio aukojamas sumas gaunančių aukštojo mokyklų įstaigų.

Bendra suaukota suma, palygtini su ankstesniais metais, pakilo 7,2 proc. vyraujant netikrumui dėl mokesčių įstatymo pataisų, paskelbtų JAV 2017 gruodį, beveik įpusėjus akademinių mokslo metų semestrui.

Aukojami įnašai šoktelėjo maždaug dviem trečdaliais iš donorų-programų (DAF), siūlančių už vienkartinę dovaną mokesčių lengvatą. Kai kurie turtingiausi universitetai, įskaitant Stanfordo ir Jeilio, valdo savo nuosavą lėšų fondą. Donorai galėjo patikslinti savo 2017 metų deklaracijas, bet nebūtinai – 2018 metų, visų pirma dėl mokesčių įstatymo pakeitimų, teigiama ataskaitoje.

„Tuo metu akcijų rinka sėkmingai klestėjo, – sakė tyrimo vyresnioji direktorė Anna Kaplan. – Aktyvų, investuotų į donorų programas, vertė, manoma, augo dėl stiprios akcijų rinkos ir iš jų aukojamos sumos būtų kilusios bet kokiomis mokesčių klimato sąlygomis“.

Tarp didžiausių aukų surinkėjų antrą vietą užimantis Stanfordo universitetas pritraukė 1,1 mlrd. JAV dolerių, Kolumbijos – 1 mlrd. JAV dolerių. Kalifornijos universitetas, įsikūręs Los Andžele, pritraukė 787 mln. JAV dolerių, o Kalifornijos universitetas San Fransiske – 730 mln. JAV dolerių.

Minėtoje apklausoje dalyvavo apie 927 aukštojo mokslo įstaigas; ne visos jos atsakė į neprivalomą klausimą apie paramos teikėjų lėšas.