aA
2018-ieji metai Lietuvos automobilių rinkoje išlydėti su dar vienu rekordu – automobilių sandorių skaičius nestabdomai artėja link pusės milijono. Jeigu per 2009-uosius, lėčiausius metus Lietuvos autorinkoje, maždaug kas 11 šalies gyventojas įsigijo po automobilį, tai pernai transporto priemonę pakeitė maždaug kas 6 lietuvis, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenimis, per 2018 metus Lietuvoje įvyko net 461,2 tūkst. automobilių sandorių. Anot portalo komunikacijos vadovo Mato Buzelio, statistika liudija apie puikius metus naujų transporto priemonių pardavėjams.

„Pernai buvo parduota net 36 tūkst. naujų automobilių – beveik ketvirtadaliu daugiau naujų nei per 2017-uosius. Tokios prekybos augimo tendencijos tęsiasi jau ne pirmus metus. Nors ir rudenį įsigaliojusi naujų automobilių taršos emisijų nustatymo metodika WLTP šiek tiek pristabdė kai kurių prekybininkų dinamiką, galima drąsiai teigti, kad 2018-ieji yra kol kas patys sėkmingiausi metai naujų automobilių atstovams“, – tvirtina M.Buzelis.

Automobilių rinkos ekspertas pažymi, kad neskaičiuojant reeksporto, praėjusiais metais patys populiariausi Lietuvoje buvo „Toyota“ markės modeliai – jų šalyje per metus parduota beveik 4,9 tūkst. vnt. Antroje vietoje tvirtai laikėsi „Volkswagen“ modeliai, kurių 2018 metais parduota apie 4,1 tūkst. vnt.

Naudotų skaičius augo

Vidinėje Lietuvos automobilių rinkoje įvyko beveik 265 tūkst. šalyje jau registruotų naudotų transporto priemonių sandorių – beveik 1 proc. daugiau nei per 2017 metus. M. Buzelis akcentuoja, kad šalies vairuotojai pernelyg nesiplėšo dėl jau registruotų Lietuvoje naudotų automobilių, tačiau didelį dėmesį skiria iš užsienio įvežtiems naudotiems automobiliams – būtent importo rinkoje fiksuojami svarbūs pokyčiai.

„Fiksavome, kad per 2018 metus į Lietuvą pastoviai registracijai buvo įvežta dvigubai daugiau naudotų automobilių nei į Latviją ir Estiją kartu sudėjus. Tokių sandorių skaičius per metus paaugo dešimtadaliu ir pasiekė 160,4 tūkst. vnt. Tačiau įdomiausia tai, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį stipriai pagausėjo 1-5 metų amžiaus grupės įvežtų automobilių srautas“, – teigia Autoplius.lt komunikacijos vadovas.

500 eurų brangiau

Naujesnių automobilių registracijų pagausėjimas paveikė vidutinę naudoto automobilio rinkos kainą. Ji, Autoplius.lt duomenimis, 2018 metų 4-ąjį ketvirtį siekė net 4,2 tūkst. eurų arba 15 proc. daugiau nei tuo pačiu 2017-ųjų laikotarpiu. Prieš daugiau nei metus šis rodiklis siekė 3,7 tūkst. eurų.

Tačiau, pasak M. Buzelio, šalyje vis tiek dominuoja prekyba senesniais – 11-15 metų amžiaus grupės automobiliais (net 46 proc. importuotų automobilių rinkos), o beveik 3 iš 4 tokio tipo sandorių sudaro dyzeliniai modeliai.

Kalbant apie naujus automobilius (neatmetus reeksportuotų dalies), vidutinė naujo automobilio rinkos kaina pigo 2 tūkst. eurų ir pasiekė 19,6 tūkst. eurų. Tačiau, akcentuoja ekspertas, reikia atkreipti dėmesį, kad reeksportuojami dažniausiai pigūs automobiliai, tad reeksporto augimas paveikė ir vidutines naujų automobilių kainas.

Laukia permainų

2019-ieji, specialisto vertinimu, gali išsiskirti didesniais pokyčiais. Tikėtina, kad dėl artėjančių Lietuvos prezidento rinkimų gali įvykti permainos Vyriausybėje. M. Buzelis tvirtina, kad nauja Vyriausybė gali pakoreguoti prioritetus šalies susisiekimo bei transporto sektoriuose ir prie automobilių taršos apmokestinimo klausimų gali būti sugrįžta ne tik tuščiomis kalbomis, bet ir realiais darbais.

„Galimas taršos mokesčio įvedimas stipriai paveiktų Lietuvos naudotų automobilių rinką. Dešimtys tūkstančių senų automobilių taptų nebepageidaujami bei stipriai atpigtų. Tik tinkamai sustyguoti procesai bei kruopščiai sumodeliuota taršos mokesčio schema ne tik pravalytų šalies autoparką, bet ir sudarytų palankesnes galimybes įsigyti naujus mažiau teršiančius automobilius. Visgi, tai bus nepopuliarus sprendimas, tačiau situacija užsienio rinkose rodo, kad be papildomo automobilių reguliavimo Lietuva gali užstrigti Vakarų Europos valytojo vaidmenyje“, – teigia M. Buzelis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.