Pirmadienį Kinijos nacionalinio statistikos biuro duomenys atskleidė, kad praėjusiais metais gimusių kūdikių skaičius sumažėjo maždaug 2 milijonais nuo 2017 m. ir siekė 15,23 milijonų. Demografas He Yafu teigia, kad tai mažiausias rodiklis nuo 1961 m. ir trečiasis pagal mažumą nuo Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 1949 m.

Demografija kelia susirūpinimą dėl Kinijos ekonomikos, kuri žengia ilgalaikio lėtėjimo keliu, net jei stabilizacijos požymiai rodo, kad pastangos sušvelninti lėtėjimą pasiteisina. Kinijos plėtra praėjusį ketvirtį buvo lėčiausia nuo 2009 m. finansų krizės, vyriausybei bandant atsikratyti skolų ir vykdant prekybos karą su JAV.

Jau pastebimi spartaus gimimų skaičiaus kritimo požymiai, didiesiems Kinijos miestams pristačius savo 2018 m. rodiklius. Pramonės gamybos centre ir turtingame pakrantės mieste Vendžou pernai gimstamumas nukrito iki žemiausio lygio per pastaruosius 10 metų. Kaimynystėje esančiame Ningbo mieste gimstamumas sumažėjo apytikriai 17 proc.

Didžiausia Kinijos mokslinių tyrimų įstaiga prognozuoja, kad šalies populiacija gali pradėti mažėti jau 2027 m., – trejais metais anksčiau, nei tikėtasi, – jeigu gimstamumo lygis ir toliau išliks 1,6 vaiko vienai moteriai. Spėjama, kad gyventojų skaičius – kuris 2017 m. siekė 1,39 milijardo ir yra didžiausias pasaulyje – iki 2065 m. gali sumažėti iki 1,172 milijardo.

Pirmadienio skaičiai yra mažiausi nuo Mao Zedongo Didžiojo šuolio programos, kai agresyvus Kinijos raginimas plėsti pramonės galią visoje šalyje sukėlė badmetį. 1960 m. bendras gyventojų skaičius sumažėjo 10 milijonų – manoma, kad dauguma mirė iš bado.

Šeimos planavimas

2016 m. Kinija priėmė lankstesnę šeimos planavimo politiką ir leido tėvams susilaukti ne vieno, o dviejų vaikų. Šalies parlamentas „šeimos planavimo“ strategiją paėmė iš naujausio civilinio kodekso projekto, kuris turėtų būti priimtas 2020 m. – aiškus signalas, kad valdžia ateityje žada atsisakyti vaikų skaičiaus ribojimo šeimose.

Liūdnai pagarsėjusi „vieno vaiko“ politika Kinijoje baigėsi darbuotojų trūkumu ir senėjančia visuomene, kurioje moterų yra maždaug 30 milijonų mažiau nei vyrų. Praėjusiais metais Kinijos valstybės taryba prognozavo, kad maždaug ketvirtadalis šalies gyventojų iki 2030 m. bus 60 metų ar vyresni – 13 proc. daugiau nei 2010 m. Kinijos darbo jėga 2018 m. sumažėjo 4,7 milijonų – tai jau septinti nuosmukio metai iš eilės.

„Kinija turėtų ne tik visiškai atsisakyti šeimos planavimo politikos – ji turėtų įvesti politiką, skatinančią gimstamumą, – pareiškė demografas He, pasisakantis už pokyčius šeimos planavimo politikoje. – Ilgalaikis žemas vaisingumo lygis atneš daug neigiamų pasekmių ekonomikai ir visuomenei, nulemdamas didėjantį gyventojų senėjimą, mažėjančią darbo jėgą ir aukštesnį priklausomybės koeficientą“.

„Kadangi tikimasi, jog ateinančiais metais vaisingų moterų skaičius ir toliau mažės, kaip ir noras gimdyti vaikus, Kinijai ir toliau gresia krentantys gimstamumo rodikliai“, – apibendrino jis.